Dar tik prieš savaitę praūžusiame Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos laukiamiausiame, iškilmingiausiame, didžiausių gimnazistų pastangų, nuovargio ir įdirbio pareikalavusiame, ne tik gimnazijos, bet ir viso miesto bendruomenę subūrusiame šokių vakare „Sidabrinė naktis“ buvo ne tik išdalytos skirtingų šokių nominacijos bei kiti prizai, tačiau ir paaiškėjo naujieji aštuonioliktą kartą įvykusios „Sidabrinės nakties“ karalius ir karalienė.
Jais, po ilgai trukusių komisijos vertinimų, paskelbti gimnazijos abiturientai Vakarė Sidaravičiūtė ir Nedas Zavackis.
Šokiai lydėjo visą gyvenimą
Kaip pasakoja Vakarė ir Nedas, šokiai jų gyvenime atsirado dar kur kas anksčiau nei jie pradėjo lankyti J. Balčikonio gimnaziją.
„Dar prieš ateidama mokytis į šią gimnaziją, keletą metų lankiau vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių kolektyvą „Grandinėlė“. Šokis tapo kasdienybės dalimi, tad po pirmųjų metų gimnazijoje, įsivažiavusi ir susipažinusi su įvairiomis veiklomis bei neformaliais užsiėmimais, prisijungiau prie pačioje gimnazijoje susikūrusio ir sėkmingai gyvuojančio šokių kolektyvo „Siaustinis“. Prisijungimas prie kolektyvo buvo irgi pakankamai įdomus – ne tik draugių kvietimu, tačiau ir kolektyvo vadovės bei šokių mokytojos Kristinos Nainienės paskatinimu antroje klasėje pradėjau lankyti repeticijas. Ne paslaptis, kad jas lankau iki šiol, nes sekasi išties gerai, smagu susitikti kartu su draugais, praleisti aktyviai ir prasmingai laiką“, – dalinasi V. Sidaravičiūtė.
Tuo tarpu Nedas džiaugiasi, jog susidomėjimą šokiais jam įskiepijo vyresnioji sesuo, kuri, beje, ir pati mėgo šokti.
„Vyresnioji sesuo taip pat lankė šokius, tad ne tik mamos, bet ir ypač jos pastūmėjimu nuo pat pirmos klasės ant parketo muzikos mokyklos šokių salėje atsidūriau ir aš. Per dešimtį metų, lankydamas legendinį liaudiškų šokių kolektyvą „Pynimėlis“, ne tik sėkmingai baigiau muzikos mokyklą ar po baigimo dar net porą metų vaikščiojau į repeticijas, bet ir kartu su kolektyvu spėjau apkeliauti Italiją, Suomiją, Makedoniją, Moldovą, Turkiją, Gruziją bei kitas Europos valstybes. Pačios smagiausios akimirkos būnant kolektyvo dalimi tapo pažintys su kitų tautybių, kultūrų žmonėmis bei kelionėse, nacionaliniuose festivaliuose ir konkursuose praleistas laikas su pačiais artimiausiais draugais. Už šią galimybę šokti ir tobulėti esu ir visada būsiu dėkingas tiek savo tėvams, tiek draugams bei, žinoma, kantriems ir rūpestingiems „Pynimėlio“ vadovams Ritai ir Ričardui Bakanauskams“, – tikina N. Zavackis.
Vienas kito nepažinojo
Abu gimnazistai atvirauja, jog pirmoji rimta jų pažintis būtent ir įvyko šokių pamokos metu, kai mokytoja abu jaunuolius paskyrė į vieną porą.
„Tiek mūsų pažintis, tiek ir kelionė į šį, pasiektą rezultatą, prasidėjo vienuoliktos klasės pradžioje visiškai nuo nulio. Tiek aš, tiek ir Nedas beveik nepažinojome vienas kito, tad teko ne tik priprasti prie vienas kito charakterių, būdo savybių, bet ir gebėti kartu jausti muziką, ritmingai ir sinchroniškai mokytis naujus žingsnius. Tam, kad pavyktų kartu sėkmingai mokytis šokti, turėjo atsirasti tiek abipusis tarpusavio supratimas, tiek žmogiškasis ryšys, jog abu partneriai poroje jaustųsi gerai. Labai džiaugiuosi, kad visa tai įvyko ir su džiugesiu galėjome mokytis šokio meno“, – teigia J. Balčikonio gimnazijos abiturientė.
„Tačiau, prabėgus vieniems mokslo metams ir įžengus jau į kitus, į dvyliktą klasę, pasikeitė mūsų abiejų pamokų tvarkaraščiai ir atsidūrėme skirtingose šokių grupėse. Turėjome prisiminti senus bei mokytis naujus šokius jau su kitais partneriais. Žinoma, naujuosius partnerius pažinojome kiek geriau, nes tiek Nedui buvo paskirta jo bendraklasė, tiek man – bendraklasis. Tad be ilgesnio pažindinimosi galėjome iškart kibti į darbus“, – pasakoja žavioji V. Sidaravičiūtė.
„Repeticijos su naujais partneriais netruko ilgai, nes jau po poros mėnesių šokio mokytojos pasiūlymu vėl repetavome su Nedu. Kitoje šokių grupėje trūko merginų, tad dalis vaikinų šokdavo vieni. Mokytoja pasiūlė į ją pereiti man ir vėl šokti kartu su buvusiu partneriu, o naujas pamokos laikas taip pat idealiai tiko. Tokiu pasiūlymu apsidžiaugėme abu ir šis mokytojos K. Nainienės sprendimas, kaip byloja dabartinis pasiektas rezultatas, tikrai išėjo į naudą“, – šypsosi „Sidabrinės nakties“ karalienė.
Pandemija privertė laukti kitų metų
N. Zavackis, prisimindamas dar 2021 metų pradžią ir tuo laikotarpiu tebesitęsusią koronaviruso pandemiją visame pasaulyje, sako, jog giliai širdyje jautė, kad „Sidabrinė naktis“ vis dėlto gali neįvykti.
„Buvo išties liūdna ir net pikta, kai pasaulį užklupus pandemijai, bėgant laikui, galų gale renginys praėjusiais mokslo metais buvo atšauktas, o paskui ir visiškai nebeįvyko. Žiemos pabaigoje kartu su Vakare bei visais šokančiais gimnazistais dar tikėjomės, jog jis įvyks pavasarį, kai epidemiologinė situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pagerės. Visgi laikas parodė, jog renginį teko pradėti planuoti iš naujo jau kitiems mokslo metams, o šokių žingsnelius mokytis nuotoliniu būdu, stebint savo partnerę bei kolegas per kompiuterio ekraną“, – nepavydėtinai susiklosčiusią situaciją prisimena šokėjas.
„Svarbu paminėti ir tai, kad panaši situacija jau klostėsi ir šiemet, kai dėl milžiniško koronaviruso naujos atmainos protrūkio ne tik visoje Lietuvoje ar Panevėžyje, bet ir mūsų gimnazijoje, šokių vakarą teko vėl atšaukti, nes tiesiog nebūtų buvę jame dalyvių – sirgo tiek šokėjai, tiek dainininkai ir muzikantai ar net renginio vedėjai. Neilgai trukus gimnazijos bendruomenę pasiekė džiugi žinia, jog vakaras tikrai įvyks, tad per tą laiką jo laukdami nemažai repetavome, išmokome naujų šokių, todėl ir tie pora mėnesių praėjo tikrai aktyviai ir naudingai“, – sako vaikinas.
Poros sėkme labiau tikėjo draugai
Kaip vienas kitam pritardami tikina Vakarė ir Nedas, nenumaldomai artėjant renginiui vis dažniau pradėjome išgirsti draugų ar pažįstamų replikas, kad mūsų porai sekasi neblogai šokti, atrodome elegantiškai ir profesionaliai.
„Į tokias kalbas nenorėjome per daug gilintis ir nebeįdėti jokio sunkaus darbo repeticijose, todėl šias mintis nustūmėme į šalį. Kartu su kitais gimnazistais rinkomės paskutiniuosius savaitgalius prieš renginį repetuoti mokyklos sporto salėje, darbo dienomis repetuodavome mokyklos koridoriuose po pamokų, o prieš pat šokių vakarą – net draugų namuose ar jų tėvų darbuose. Pagrindo repetuoti tikrai netrūko – juk visą repertuarą sudarė gausybė skirtingų šokių: ne tik salsa, džaivas, ča ča ča, tango ar kiti linksmi ir aistringi Lotynų Amerikos šokiai, bet ir klasikiniai pasirodymai – Vienos valsas, lėtas valsas, fokstrotas ar kvikstepas“, – intensyvų pasiruošimą renginiui apibūdina V. Sidaravičiūtė.
Tuo tarpu išaušus visų itin laukto renginio dienos rytui, tiek Nedas, tiek ir Vakarė suskubo renginiui ruoštis, puoštis bei kaupti pozityvias mintis savo galvose.
„Nesijaučiau labai įsitempusi, nes šokant minioje bet kokia minimali klaida dažniausiai praslysta daugeliui pro akis. Publika juk mato bendrą vaizdą ant parketo, todėl net ir suklydę ar ne pagal ritmą atlikę judesį kiti kolegos aikštelėje nepasimetė ir greitai sugrįžo į reikiamą poziciją“, – sako ji.
Nedas taip pat neslepia, jog ne tik partnerė, bet ypač jis renginio metu jautėsi puikiai ir užtikrintai.
„Nekantravome ir labai laukėme renginio pradžios. Nemąstėme apie kažkokius apdovanojimus, tiesiog stengėmės atiduoti visą save, pasirodyti kuo geriau, suspėti į šokių aikštelę išbėgti laiku bei sužavėti ne tik visus susirinkusiuosius žiūrovus arenoje, bet ir savo artimuosius ar vertinimo komisiją“, – su partnerės mintimis sutinka jis.
Užplūdo nerealus jausmas
Pora, išgirdusi, jog laimėjo šį apdovanojimą, nemenkai apstulbo ir nespėjo net suvokti, jog toks magiškas momentas iš tiesų vyksta ir yra skirtas būtent jiems.
„Draugės ir draugai labai džiaugėsi, buvo labai daug ovacijų bei laimės ašarų. Buvo gera žinoti, jog sulaukėme tokio didelio palaikymo iš draugų, tokių nuoširdžių sveikinimų. Galima net manyti, kad draugai ir artimieji šypsojosi ir mėgavosi tuo momentu daug labiau nei mes. Ne tik tą vakarą, bet dar ir kitą dieną buvo sudėtinga suvokti, jog sulaukėme tokio didžiulio įvertinimo. Ši pergalė tapo bene viena svarbiausių ir įsimintiniausių akimirkų mokantis mylimoje J. Balčikonio gimnazijoje“, – vienas kitam pritariamai linkteli ir nusišypso šokių vakaro „Sidabrinė naktis“ karalius Nedas ir karalienė Vakarė.
