Šiaurinėje Aliaskoje esančiame ežere esama tiek daug metano, kad jis šnypščia ir paviršiuje burbuliuoja, o mokslininkai gali uždegti virš jo esantį orą.
Esieh ežeras metanu spjaudosi iš apačioje esančios amžinojo įšalo sluoksnio, kur dėl kylančios oro temperatūros Arktyje dujos yra išskiriamos į aplinką, teigia ekspertai.
Katey Walter Anthony, profesorė iš Aliaskos Fairbanks universiteto, perspėjo, kad amžinojo įšalo tirpsmas po ežerais gali paspartinti klimato kaitą, rašo dailymail.co.uk.
Įžiebiant ugnį tiesiog virš ežero, dėl iš apačios kylančio metano liepsna įspūdingai plyksteli aukštyn.
Tirpstant amžinajam įšalui, atrodo, kad ežeras yra įsikūręs žemėje, kur į paviršių plūsta senoviniuose požeminiuose metano rezervuaruose slypėjęs metanas.
Metanas, kuomet kalbama apie karščio sulaikymą atmosferoje, yra 23 kartus stipresnis už anglies dioksidą ir gali būti aptinkamas gyvūninėse atliekose, sąvartynuose, anglies kasyklose ir tekantis gamtinių dujų vamzdžiais.
Manoma, kad apie 1,5 trilijono tonų anglies taip pat glūdi amžinajame įšale, o tai dvigubai daugiau nei jos aptinkama atmosferoje.
Mokslininkai visą šį reiškinį prilygina tokiam pavyzdžiui: jeigu atidarai šaldiklio duris, tu tirpdai amžinojo įšalo dirvožemį, kuris ilgą laiką buvo sušalęs, ir jame esančios organinės medžiagos yra skaidomos mikrobų.
Į atmosferą išskiriamas metanas prisideda prie globalinio šiltėjimo, kuris savo atžvilgiu veda link greitesnio amžinojo įšalo tirpsmo, kadangi į aplinką išsiskiria šiltnamio efektą skatinančios dujos, kurios prisideda prie tolesnių šiltėjimo procesų.
Mokslininkai teigia, jog nebegalima sustabdyti anglies išsiskyrimo iš šių ežerų, kuomet jau jie yra susiformavę. Šio šiltėjimo šaltinio neįmanoma išvengti.