„Scenarijus, kad Šiaulių universitetas išliktų savarankiškas universitetas, yra praktiškai neįmanomas“, – teigė universiteto rektorius Donatas Jurgaitis. Rektorius su Šiaulių ir Panevėžio miesto merais, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais, Seimo nariais ir kitais specialistais diskutavo apie scenarijų nr. 2 – bendrą Šiaurės regionų universitetą.
Štai tokio universiteto idėja Šiauliuose sklando jau kuris laikas, o vadinamas jis Šiaurės Lietuvos universitetu, mat turėtų apjungti Šiaurės Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. Beje, D. Jurgaitis viliasi, kad po būsimojo universiteto „ stogu“ veiks ir kolegijos. „Pasaulinė praktika rodo, kad toks modelis taikomas daugelyje šalių. Netgi pas mūsų kaimynus estus į Talino universitetą yra integruotos kolegijos“, – sako jis, tačiau priduria, kad derybos su kolegijų valdžiomis dar tik prasideda.
Iš dešinės D. Jurgaičiui sėdi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, iš kairės – Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. „Pozicija vienareikšmiška – palaikau šią idėją“, – nedaugžodžiauja A. Visockas.
Panevėžio miesto meras dar kategoriškesnis: pasak jo, be aukštojo mokslo regionų laukia pražūtis. „Be kokybiško aukštojo mokslo ir specialistų, regionai tampa visiškai nebepatrauklūs, jų plėtra – neįmanoma“, – teigia jis.
Mero nuomonei pritaria Panevėžio PPAR prezidentas Sigitas Gailiūnas: „Jūs turite universitetą, mes – Kauno technologijos universiteto fakultetą. Mūsų problemos bendros, nes abiejų šių institucijų vyriausybės planuose ko gero neliks. Tai ir yra opiausias klausimas šiandien – kaip mums bendromis jėgomis išsaugoti aukštąjį mokslą?“
Aktyviai diskusijoje pasisako ir Šiaulių PPAR prezidentas Vidmantas Japertas. „Klaidingai suprantama, kad verslui neįdomūs procesai, kurie vyksta švietimo srityje. Mums jie labai įdomūs. Juk, visų pirma, mokysis mūsų vaikai, mūsų anūkai. Antras dalykas yra tas, kad verslo konkurencingumą galime užtikrinti tik apsirūpinę kvalifikuota darbo jėga. Negalime leisti švietimui veikti, atsiskyrus nuo realiai vykstančio verslo. Kuo bus glaudesnis šių struktūrų bendradarbiavimas, tuo geriau“, – sako jis.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė mano, kad aukštojo mokslo apjungimas regionuose – tai dar ne viskas. „Jeigu pakeisime pavadinimą, to neužteks. Pakeisti studijų programas? Mūsų programos ir dabar geros – akredituotos 6 metams. Tai gal pradėkime nuo klausimo, kodėl pas mus nesirenka studentai? Atsakymas paprastas – jie nori studijuoti Vilniuje, jų netraukia regionai“, – paaiškina ji.
V. Japertas ir S. Gailiūnas įsitikinę – regionams patrauklumo suteiktų palanki vyriausybės politika. „Realios regioninės politikos nėra – kol kas ji tik deklaruojama. Vilniui, Kaunui duodamos finansinės injekcijos, o kiti miestai lieka už borto. Tačiau vyriausybė kaip tik turėtų sudaryti sąlygas tų miestų patrauklumui“, – sako Panevėžio PPAR prezidentas. Jo mintį pratęsia V. Japertas, kuris įžvelgia nemažai būdų, kaip didinti regionų patrauklumą. Pavyzdžiui, kurti mokestines lengvatas įsigyjantiems būstus, pradedantiems verslą, investuojantiems ir t.t.
Penktadienio rytą vykstančios diskusijos nėra tuščios: ateinančią savaitę Šiaurės Lietuvos universiteto idėja, papildyta diskusijų metu išgirstais pastebėjimais, bus pristatyta Švietimo ir mokslo ministrei, taip pat Švietimo ir mokslo komitetui.
Nors ŠU rektorius tikisi visapusiško politikų palaikymo, neatmeta ir trečiojo scenarijaus: mūsų universitetas gali tapti kito didžiojo universiteto fakultetu. Tiesa, tokia baigtis nei rektoriaus, nei kitų diskusijos dalyvių nenudžiugina. „Puoselėti lūkesčius, kad Vilnius ar Kaunas aprūpins mus specialistais, mano, nuomone, yra klaidinga. Todėl šiandien turime padaryti viską, jog parodytume, kad esame verti turėti aukštojo mokslo įstaigą, kad galime prisiimti atsakomybę, kad esame pajėgūs konkuruoti“, – sako V. Japertas.
