Nuo masinės plastiko gamybos pradžios, maždaug 1950-aisiais, jau pagaminta daugiau nei 9,1 milijardus tonų plastiko. Jeigu tai būtų plastikinė maistui vynioti skirta plėvelė, tuomet jos pakaktų į ją suvynioti beveik visą Žemės planetą.
Kas blogiausia, anot tyrimo, kuris buvo paskelbtas „Science Advances“, tai kad 79 proc. plastiko galiausiai atsidūrė sąvartynuose arba laukinėje gamtoje – kaimų aplinkose, upėse ir vandenynuose. Kiti 12 proc. šių atliekų buvo deginamos, o šio proceso metu į aplinką buvo išskiriamos šiltnamio efektą skatinančios dujos bei prisidedama prie didėjančios oro taršos. Perdirbamo plastiko dalis sudaro vos 9 proc.
Ši problema, su kuria taip ir nesugebame susidoroti kelia pragaištingus padarius. Anot mokslininkų, žmonės nesugeba tinkamai perdirbti plastiko, nes tam tikra surinkta ar perdribta jo dalis vis tiek galų gale atsiduria aplinkoje.
Deja, bet plastikas savaime nesuyra, tad jūsų numesta plastikinė pakuotė tikrai nesuirs ir neišnyks jei taip iki šiol manėte. Jis nepūva ir neištirpsta dirvožemyje, kaip daugelis biologinės kilmės medžiagų. Išmestas plastikas tiesiog guli ir laukia: kol kas nors jį pakels ir išmes ten kur jo vieta – perdirbimui, arba dar blogiau – kol koks gyvūnas jį suės (didesnė tikimybė(?)). Gyvūnas žus ir suirs, o plastikas taip ir liks gulėti.
Bėda ir tame, kad tik dalelė to ką mes išmetame gali būti apskaičiuota, ypač vandenynuose. Tik maždaug 270000 tonų gali būti aptinkamos plūduriuojant vandens paviršiuje, tačiau keli milijonai tonų, kaip manoma, jau rado savo kelius į jūras. Šiuo metu mokslininkai vis dar nėra tikri, kur keliauja trūkstami milijonai tonų plastiko.
Tyrėjai mano, kad nors šiandieniniai plastiko atliekų skaičiai verčia pašiurpti, ateityje situacija gali būti dar baisesnė.
Klausimas tik ar žmogus dar gali kažką padaryti? Mokslininkai teigia, kad dar ne vėlu, jei tik bus imtasi veiksmų. Tad gal pradėkime kiekvienas nuo savęs. Ne rytoj, o šiandien.