Šią vasarą Žemė liepsnoja nuo karščio: pasaulyje fiksuojami temperatūros rekordai

Remiantis duomenimis, surinktais vienų galingiausių pasaulyje superkompiuterių, tarp jų ir Pasaulinės prognozių sistemos (ang. Global Forecast System) ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, atskleidžiami naujausi meteorologiniai rodmenys iš skirtingų planetos vietovių.

Duomenys atskleidė tikrąjį karščio bangos mastą, kuris paskatino ypač šiltus orus skirtingose pasaulio pusėse.

Šią savaitę Anglijoje fiksuotas 33°C karštis, o Švediją alina karščiausia vasara per ištisą šimtmetį. Tuo tarpu pietinėje Kalifornijoje termometrų stulpeliai pasiekė 38°C laipsnius, o Saudo Arabijoje karštis siekia net 46°C, informuoja dailymail.co.uk.

Dėl rekordines aukštumas pasiekusios temperatūros Japonijoje jau mirė mažiausiai 65 žmonės, o 22000 buvo hospitalizuoti dėl patirto karščio smūgio. Sostinėje Tokijuje temperatūra šoktelėjo net iki 41,1°C.

Kas dėl to kaltas?

Karščio banga prasidėjo dar praėjusį mėnesį ir, kaip prognozuojama, tęsis iki pat rugpjūčio mėnesio pabaigos. Ekspertų teigimu, ją sukėlė išsilaikančios aukšto slėgio zonos.

Pastovios aukšto slėgio zonos visame pasaulyje neleidžia oro masėms judėti rytų link.

Tokį oro frontų paralyžiavimą paskatina neįprastai lėta atmosferos sraujymė, aukštos Atlanto vandenyno temperatūros ir dėl klimato kaitos nepaliaujamai kylančios temperatūros.

Ši galinga kombinacija pasmerkė šiaurinį planetos pusrutulį  besitęsiančiam intensyviam karščiui, teigia mokslininkai.

Anot meteorologų, aukštas slėgis reiškia, kad audros, su kuriomis kartas nuo karto susidurdavome šiuo metų laiku, yra nukreipiamos gerokai šiauriau, link Islandijos.

Aukšto slėgio sistema yra neįprastai atkakli ir virš Europos apsistojo nuo pat pavasario

Remiantis moderniausiais kompiuteriniais modeliais, esminis faktorius pastarajam karščiui, kuris prasidėjo vėlyvą birželio mėnesį ir tęsiasi iki pat liepos mėnesio pabaigos bei rugpjūčio, yra kelių meteorologinių fenomenų kombinacija, susidariusi vienu metu.

Aukšto slėgio periodai juda periodiniais ciklais per Žemę ir lemia, kad oro temperatūra pakyla gerokai virš vidutinės. Visgi, toks slėgis retai kada užsilaiko ilgesnį laiko tarpą ir tokiame dideliame planetos plote.

Dalis priežasties, dėl ko ši slėgio zona užsilaikė taip ilgai, yra silpna atmosferinė sraujymė – stiprių vėjų kolona, esanti maždaug 8-11 km aukštyje virš Žemės paviršiaus, kuri varinėja orų mases aplink planetą.

Per ilgą laiką sraujymė susiformuoja dėka temperatūrų skirtumų tarp šiaurinio ir pietinio pusrutulių, o jos susilpnėjimas lemia nusistovėjusias orų sąlygas, dėl ko temperatūros nekinta ištisas dienas ar net savaites.

Atmosferinė sraujymė, su kuria susiduriame šiuo metu, yra ekstremaliai silpna, kas reiškia, kad aukšto slėgio zonos, kurios susiformavo virš šiaurinio pusrutulio teritorijų, užtrunka gerokai ilgiau, kol pajuda, teigia ekspertai.

Atmosferinės sraujymės yra kompleksinis fenomenų mišinys, kuris vasaros mėnesiais tampa išskirtinai silpnas. Taip nutinka dėl to, kad tuo metu esama tik labai nedidelio temperatūrų skirtumo tarp šiaurinių ir pietinių regionų, vienoje ir kitoje sraujymės pusėje.

Prie orų sumaišties prisideda ir klimato kaita

Tačiau dėl pastarosios karščio bangos negalima kaltinti vien susilpnėjusios atmosferinės sraujymės, nes prie to žymiai prisideda ir klimato kaita.

2003 metų Europos karščio bangos tikimybė buvo daugiau nei dviguba būtent dėl klimato kaitos, o klimato modelių pateiktos prognozės, jog karščio bangos vis dažnės tampa realybe tiesiog prieš mūsų akis.

Visgi, dar nėra aiškus mastas, kaip klimato kaita veikia atmosferinę sraujymę, kurios suformuotų sąlygų dėka aukšto slėgio zona laikosi į vakarus nuo Britanijos ir lemia karštus bei sausus orus.

Kitas svarbus faktorius yra didžiuliai jūros paviršiaus temperatūrų pasikeitimai Šiaurės Atlante, teigia mokslininkai.

Praeityje jau būta panašių įvykių

Tyrėjai teigia, jog ši situacija yra labai panaši į tą, su kuria žmonija susidūrė 1976 metais, kuomet Atlante vyravo panašios vandenyno temperatūros bei nekintanti atmosferinė sraujymė, dėl ko ilgą laiką didžiuliai regionų plotai buvo pakliuvę į aukšto slėgio įtakos zoną.

Tais metais buvo fiksuota viena karščiausių ir sausiausių XX-ojo amžiaus vasarų.

Šiais metais stebimi išskirtiniai temperatūrų šuoliai, kurie smogė šiauriniam planetos pusrutuliui.

[quote_box_center] Kas sukelia globalią 2018 vasaros karščio bangą?

Klimato kaita

Globaliu mastu temperatūros kyla dėl deginamo iškastinio kuro ir didėjančios atmosferinio anglies dioksido koncentracijos. Pasaulinis temperatūrų kilimas reiškia tai, kad karščio bangos tampa ekstremalesnės.

Per kelis pastaruosius metus kelios rekordus laužančios temperatūros buvo fiksuotos Europoje, pavyzdžiui 2015 ir 2017 metų karščio bangų metu. Neįprastai aukštos vasaros temperatūros taip pat fiksuotos ir kitose pasaulio vietovėse, pavyzdžiui Kanadoje bei Japonijoje.

Šiaurės Atlanto vandenyno temperatūros

Virš Šiaurės Atlanto vandenyno vyraujančios temperatūros gali vaidinti svarbų vaidmenį nustatant atmosferinės sraujymės poziciją, kuri turi didelės įtakos orams, su kuriais susiduriame Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

Šią vasarą stebėta sąlyginai šiltos Šiaurinio Atlanto vandenyno temperatūros subtropikuose ir šaltos vandenyno temperatūros Grenlandijos pietuose. Manoma, kai tai lemia aukšto slėgio zonas virš Europos, kurios nustumia atmosferinę sraujymę toliau šiaurės kryptimi.

La Nina

Kas kelerius metus, vandenyno temperatūros Tropiniame Ramiajame vandenyne svyruoja tarp sąlyginai šiltų (žinomo kaip El Nino) ir vėsių (La Nina).

Nuo praėjusių metų spalio, Tropiniame Ramiajame vandenyne įsivyravo La Nina fazė. Šis fenomenas kartais yra siejamas su šaltomis žiemoms virš šiaurės vakarinės Europos (pavyzdžiui 2010-2011 metų žiema arba pastarasis 2018 metų kovo mėnesio šaltis).

Visgi, šiais metais La Nina ėmė silpnėti apie balandžio mėnesį ir visiškai pradingo dar birželio mėnesį, kuomet Jungtinėje Karalystėje prasidėjo sausų orų periodas.

Tokie yra orai

Viršuje nurodyti faktoriai gali prisidėti prie to, su kokiais orais šiuo metu susiduriama, tačiau prie to prisideda ir paprasčiausia (ne)sėkmė.

Šios vasaros karštus ir sausus orus dalinai lėmė Šiaurės Atlanto vandenyno temperatūrų, klimato kaitos ir orų kombinacija. Labai gali būti, kad šių metų vasara pasirodys besanti tokia pat karšta ir sausa, kaip ekstremalioji 1976 metų vasara. [/quote_box_center]

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Orų prognozė: džiugins šilti ir mažai lietingi orai

confident-noyce

Ekstremali sausra šioje upėje lėmė žemiausią vandens lygį per 50 metų

confident-noyce

ORAI: rinkimų dieną skėčių neprireiks

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau