Į Panevėžio Senvagės tvenkinį paleista 40 kilogramų baltųjų amūrų ir 65 kilogramai plačiakakčių. Juos į tvenkinį šiandien popiet paleido vicemeras Valdemaras Jakštas.
Paskutinį kartą amūrai į Senvagę paleisti buvo 2018 metų pavasarį. Tuomet į tvenkinį buvo paleisti tik baltieji amūrai. Žolėmis mintančių žuvų į vandens telkinį buvo išleista 31 vienetų. Kiek amūrų šiuo metu yra Senvagėje, niekas negali pasakyti.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė naujienų portalui JP aiškino, kad bendras baltųjų amūrų ir plačiakakčių svoris – 105 kilogramai.
„Senvagė paskutinį kartą įžuvinta buvo prieš porą metų. Šiais metais paleista ir baltųjų amūrų, ir plačiakakčių. Pastarosios žuvys labai reikalingos švarinti Senvagės vandeniui, nes jie minta dumbliais. Kiek yra tvenkinyje vandens švarintojų – sunku pasakyti. Neaišku, kiek jų pagaunama, nes žuvis galima žvejoti nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio. Žvejai nesigyrė, ar pagavo bent vieną baltąjį amūrą žvejoti juos leidžiamu laikotarpiu“, – aiškino Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė ir sakė, kad baltieji amūrai atvežti iš Kelmės rajone esančios bendrovės „Šilo pavėžupis“.
Senvagės įžuvinimo šventėje dalyvavo ir žuvis švarintojas į tvenkinį paleido buvęs aplinkosaugininkas, mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas. Jis pasidžiaugė, kad bene prieš 17 metų užgimusi tradicija – paleisti į Senvagę baltuosius amūrus – ir toliau gyvuoja.
Baltuosius amūrus nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio Senvagėje draudžiama žvejoti. Tvenkinio vandens švarintojus bus galima oficialiai gaudyti po Baltojo amūro šventės. Ji paprastai būna rugpjūčio mėnesio pabaigoje – prieš Panevėžio miesto gimtadienį.
[quote_box_center] Apie baltuosius amūrus ir plačiakakčius
Baltasis amūras – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai.
Vardą gavo nuo Tolimuosiuose Rytuose tekančios upės pavadinimo.
Baltasis amūras labai panašus į karpį ištemptu kūnu. Baltasis amūras kartu su plačiakakčiu atlieka tvenkinio švarintojo funkciją, nes maitinasi sužėlusiais augalais, stambiais dumbliais.
Plačiakakčių pagrindinis maistas yra mikroskopiniai, sukeliantys vandens „žydėjimą“, dumbliai ir bakterijos, moksliškai dar vadinami fitoplanktonu, kuriuos plačiakakčiai surenka filtruodami vandenį. Žuvys neršia vasarą, vandeniui įšilus iki ~25 °C. [/quote_box_center]