Siekiant užtikrinti Šengeno erdvės išorinių sienų saugumą ir jos narių teisėsaugos bendradarbiavimą, Lietuvoje bus atnaujinta ir modernizuota Šengeno informacinė sistema – įdiegtos veido atpažinimo, pirštų antspaudų sistemos. Į ją per metus numatoma investuoti 0,7 mln. eurų.
Informatikos ir ryšių departamentas pernai ir šiemet pasirašė dvi sistemos atnaujinimo sutartis. Kovo viduryje pasirašyta 473 tūkst. eurų (su PVM), o pernai lapkritį – 193,6 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartys su informacijos technologijų bendrovių Norvegijos „Atea“ ir Lietuvos „Insoft“ konsorciumu. Įmonės jau diegia pirštų antspaudų ir veido atpažinimo funkcijas bei sukurs naują ir atnaujins dabartinę programinę įrangą.
Pasak departamento vadovo pavaduotojo Artūro Kavolio, sistema atnaujinama atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas.
„Kadangi Šengeno informacinė sistema nuolat vystosi, plečiama, priimami sprendimai įdiegiant naujus funkcionalumus, atsiranda Europos Komisijos rekomendacijos patobulinti prieigą. Tai atsižvelgiant į tuos reikalavimus ir daromi pakeitimai“, – BNS komentavo A. Kavolis.
Bendrovės sistemą ir jos programinę įrangą Lietuvoje turės suderinti su centrine Šengeno erdvės informacine sistema.
„Jeigu anksčiau buvo numeriniai duomenys, techniniai duomenys, tai dabar judama link to, kad pasienio tarnybos asmenį galėtų atpažinti ne tik pagal anketinius duomenis, pavyzdžiui, įvedę vardą ar pavardę, nes jis gali jį suklastoti, tai gali atpažinti pagal pirštų antspaudus arba pagal įdėtas nuotraukas“, – pasakojo A. Kavolis.
Anot jo, EK jau yra parengusi naujų reglamentų, pagal kuriuos sistema turės būti dar atnaujinama. Pasak A. Kavolio, viena pagrindinių naujovių – perspėjimai dėl trečiųjų šalių asmenų išsiuntimo. Jei Lietuva ar kita Europos Sąjungos (ES) valstybė išsiųs asmenį, sistemoje jis bus žymimas, kol neišvažiuos iš ES.
Konkursus naujausiems reikalavimams įdiegti numatoma skelbti šių metų pabaigoje.
Šengeno informacinės sistemos duomenis sudaro perspėjimai apie asmenis, transporto priemones, ginklus, dokumentus bei kitus daiktus. Šiuos duomenis kiekviena šalis narė tvarko savo nacionalinėje sistemoje, jie vėliau patenka į centrinę sistemą.
Perspėjimai skelbiami, koreguojami arba nutraukiami Lietuvos nacionaliniuose registruose, juose pareigūnai tikrina, ar asmeniui ar objektui nėra galiojančių perspėjimų.
Lietuva į Šengeno erdvę įstojo 2007 metais, tuomet Vidaus reikalų ministerijos žinybiniai registrai ir informacinės sistemos buvo pertvarkytos ir pritaikytos Centrinės Šengeno sistemos įrangai.
Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, iš jų 22 – ES narės. Erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės.
