Seimui bus pateikti du Konstitucijos pataisų projektai dėl tiesioginių merų rinkimų

AutoriusJūratė Skėrytė (bns)Fotobns

Antradienį Seimui planuojama pateikti du Konstitucijos pataisų projektus, numatančius įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Valdančiųjų projektą pateiks Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jame siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

Valdančiųjų pataisą parėmė vienintelis opozicijos atstovas –  Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.

Antrą Konstitucijos pasiūlymą teikia visų opozicinių frakcijų atstovai.

Pagal jų projektą, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Opozicija teigia tokiu projektu siekianti išlaikyti dabartinį merų statusą, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos, ir visos savivaldybės vadovas. Tokį modelį palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tuo metu valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.

Todėl Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo komiteto vadovas su keliais užsienio kolegomis pasmerkė represijas Kuboje

confident-noyce

Seimo nariai per pusmetį parlamentinei veiklai išleido beveik 700 tūkst. eurų

confident-noyce

Seimo vadovė: prezidento sprendimo dėl migrantų teisių įstatymo laukiama trečiadienį

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau