Svarstydamas siūlymą gerokai švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nutarė prašyti projekto teisinio įvertinimo.
Jo paprašė konservatorė Agnė Bilotaitė.
„Negalima kurti precedentų, kurie būtų ateityje žalingi mūsų valstybei“, – sakė ji.
Iki kito TTK posėdžio turės būti parengti klausimai, kas konkrečiai turėtų būti įvertinta.
Šio komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas abejojo dėl tokio vertinimo reikalingumo. Anot jo, savo vertinimą jau yra pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Teisingumo ministerija ir neigiamų padarinių nenurodė.
Jis aiškino, kad Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl piktnaudžiavimo ir pareigų neatlikimo būtina keisti, siekiant didesnio aiškumo.
J. Sabatausko teigimu, baudžiamosiose bylose kaltinimai piktnaudžiavimu paprastai yra papildomi, asmenys dar būna kaltinami dokumentų klastojimu, kitais dalykais, todėl dalies piktnaudžiavimo veikų dekriminalizavimas nepadės jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį svarstė siūlymą gerokai švelninti baudžiamą atsakomybę už politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą ir tokiu būdu palengvinti „čekiukų“ bylose teisiamų politikų padėtį.
„Siūlau neapsimesti, (…) kad mes dabar nelengviname politikams ir valstybės tarnautojams atsakomybės, taip, mes dalį dekriminalizuojame ir dalis jų bus atleisti nuo atsakomybės“, – sakė sakė TTK narė, Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Šiuo projektu bus dekriminalizuojama dalis piktnaudžiavimo veikų, kuomet nėra padaroma didelė turtinė žala, iki 20 tūkst. eurų nebeturėsime baudžiamosios atsakomybės, lygiai taip pat neturėsime atsakomybės už tarnybos pareigų neatlikimą“, – teigė ji.
Pagal TTK svarstomą projektą, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele.
Visose „čekiukų“ bylose politikai kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, – bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.
Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą projekto rengėjai taip pat parengė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.
Pagal projektą, didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.
Šios kadencijos Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.
Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vadinamosiose čekiukų bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.
