Įstatymų pataisas po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo dėl neteisėto poveikio politiniams procesams pavesta rengti Vyriausybei, sulaukęs konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio siūlymo imtis lyderystės šiuo klausimu sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis penktadienį V. Pranckiečiui pristatė siūlymą sudaryti specialią darbo grupę, kuri iki rudens Seimo sesijos pradžios parengtų reikiamus įstatymų pataisų projektus.
Anot G. Landsbergio, įstatymų pakeitimų reikia pradedant partijų finansavimu baigiant žiniasklaidos savireguliacija.
V. Pranckietis pažymi, kad patvirtindamas išvadas šį darbą parlamentas pavedė Vyriausybei, ir dubliuoti jos darbo Seime nereikėtų. Konservatorių siūlymus nuspręsta perduoti Vyriausybei.
„Nusprendėme, kad laišką reikia peradresuoti Vyriausybei, kad Vyriausybė, įsigilinusi į konservatorių pasiūlymus, galėtų prijungti tas iniciatyvas prie savo, kad nebūtų daroma ir Vyriausybėje, ir atskira grupė Seime“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
„Seime sutarėme, kad padarysime diskusiją, kaip ir darome įvairiais aktualiais klausimais, o antradienį į pasitarimą kviečiu visų frakcijų seniūnus dėl programų, dėl bendro darbo, dėl galimos ateities“, – kalbėjo parlamento vadovas.
Konservatorių vadovas G. Landsbergis išsakė nuogąstavimus, kad teisėkūros iniciatyvos po NSGK tyrimo „gali būti ne pačios geriausios“.
„Jau dabar girdime įvairių pasiūlymų, žiniasklaidos laisvės ribojimų, aš suprantu, kad gali atrodyti, jog reikia įstatymų projektų, ir jų tikrai reikia, bet tai turi padaryti lygiai vieningai Seimas, Seimo frakcijos, sutarusios, kokie įstatymai yra reikalingi“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis taip pat kritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio bei kai kurių kitų šios frakcijos atstovų raginimus pratęsti tyrimą dėl galbūt neteisėto poveikio, sudarant tam specialią komisiją.
„Svarbiausia, kas bus toliau, ir aš matau grėsmių, naujų tyrimų, nes šitas buvo nepakankamas, neatsakė į visus klausimus. Taip diskredituojamas komitetas, komiteto pirmininkas, pasakant, kad darbas, kurį jie atliko per pusę metų, blogas, ir reikia jį atiduoti kitiems žmonės, kurie galbūt bus griežtesni, mažiau reiklūs faktams, daugiau reiklūs emocijoms“, – kalbėjo konservatorių vadovas.
Seimas šią savaitę patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.
Parengti teisės aktus, kurie sukurtų sąlygas ir paskatas remti iniciatyvas, skatinančias tiriamąją žurnalistiką, stiprintų regionines visuomenės informavimo priemones, jų savireguliaciją, socialinę atsakomybę ir informacijos prieinamumą, mažintų visuomenės informavimo priemonių koncentraciją.
Išvadomis Vyriausybei siūloma parengti pataisas, kad transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik tiems asmenims, kurių savininkai ir vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, atitinka nacionalinio saugumo interesus, įteisinti civilinio konfiskavimo institutą ir t. t.
