„Valstietis“ Povilas Urbšys per plenarinį posėdį atsiprašė dėl jo žodžių, kad pristatyti projektui dėl embrionų liberalai galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen, įsižeidusių moterų.
Tą padaryti jam rekomendavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK).
Ketvirtadienio vakarą perskaitytame pranešime P. Urbšys sakė embrioną vertinantis kaip žmogaus gyvybę, tad parlamentarės parengtas projektą, kuriuo atsisakoma per pagalbinį apvaisinimą sukurtų embrionų amžino saugojimo, jis vertina „kaip pasikėsinimą į gyvybę“.
„Man nepriimtina, kad medikai, kurie konsultavo gerbiamą Viktoriją dėl teikiamų įstatymų projektų, dėl savo suinteresuotumo neįstengė apsaugoti besilaukiančios moters, kad ir Seimo narės, nuo situacijos, kuri galėjo jai pakenkti. Būtent dėl šių priežasčių Seimo posėdžio metu paprašiau, kad šių įstatymo projektų neteiktų kūdikio besilaukianti moteris. Mano nuostabai, šiuos žodžius dalis žmonių įvertino kaip Seimo narės pažeminimą ir bandymą diskriminuoti, dėl to atsiprašiau gerbiamos Viktorijos ir dabar atsiprašau visų moterų, kurios mano žodžius priėmė kaip įžeidžiančius“, – sakė P. Urbšys.
Parlamentaras taip pat teigė atsiprašantis ne todėl, kad taip nurodė Etikos ir procedūrų komisija, o dėl to, kad „jaučia ypatingą pagarbą visoms moterims, net ir moterims, kurios yra kitos nuomonės“ nei jis.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį rekomendavo „valstiečiui“ P. Urbšiui artimiausiame plenariniame posėdyje atsiprašyti moterų, kurias įžeidė minėto parlamentaro replika per diskusijas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų įtraukimo į sesijos darbų planą.
Šią savaitę V. Čmilytei-Nielsen buvo leista pateikti minimą projektą, tačiau po pateikimo jam nepritarta, jis grąžintas iniciatorei tobulinti.
Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.
V. Čmilytė-Nielsen pataisas argumentavo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas – neribotas.
