Seimo Kaimo reikalų komitetas žuvininkystės ūkiams siūlo įvesti kormoranų sumedžiojimo kvotas. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų augintojų asociacijos direktorius Rolandas Morkūnas teigia, kad šiandien kormoranų populiacija smarkiai viršija Lietuvos įsipareigojimus.
„Lietuvoje yra perinčių porų 8,3-8,5 tūkst., tačiau Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojo, kad jų turi būti ne daugiau nei 2 tūkst. Lietuvoje yra 880 kv. km. vandens telkinių, kuriuose gali laisvai gyventi kormoranai, o tvenkinių yra 10 kv. km.“ – komiteto posėdyje kalbėjo R. Morkūnas.
„Suprantu, kad visi paukščiai Lietuvoje patenka į saugomas rūšis, o kormoranas yra nemedžiojama rūšis, todėl mes prašome 99 proc. Lietuvos ežerų medžioti, o tik 1 proc. Lietuvos telkinių, kur yra akvakultūra, leisti juos išvyti letaliomis priemonėmis“, – dėstė jis.
Komitetas priėmė protokolinį nutarimą iki kovo 26 dienos patikslinti aplinkos ministro įsakymą dėl didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigė, kad teisės akto projektas jau yra baigtas derinti.
„Projektas parengtas ir suderintas su daugeliu organizacijų ir bus patvirtintas jei ne šią savaitę, tai kitos savaitės pradžioje“, – sakė jis.
Posėdžio metu Kaimo reikalų komitetas taip pat pasiūlė rengti finansavimo schemą, pagal kurią kormoranų sukelta žala būtų finansuojama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje perėjo 8900 porų, 2022 m. – 9279 poros, 2023 m. – 7868 poros, o 2024 m. – 8021 didžiųjų kormoranų poros.
Per pastaruosius metus letaliu būdu paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107.
Lietuvoje didieji kormoranai įsikūrę 8 įvairaus dydžio kolonijose. Didžiausios jų – Juodkrantėje ir Rusnės salyne.
