Seime – svarstymai, ar į užstato sistemą įtraukti daugiau stiklo taros

AutoriusSniegė Balčiūnaitė (bns)Fotobendrovės, bns

Seime svarstant išplėsti taros surinkimo apimtis, kad būtų priimami ir stipraus alkoholio buteliai, prekybininkai bei verslas tam priešinasi, tuo metu visuomenininkai ragina Seimą sprendimus priimti greičiau – jie abejoja verslo skaičiavimais, kad prisitaikymas prie naujos tvarkos brangiai kainuos.   

Kaip vienas iš argumentų, kodėl reikia skubėti, nurodomas stiklo produkcijos trūkumas ir jos brangimas dėl geopolitinės įtampos ir karo Ukrainoje. Tuo metu verslas sako, kad parduotuvės taps taros sandėliais.

Įmonės „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad į taromatų sistemą įtraukti daugiau stiklo yra labai svarbu.

„Stiklo, kuris nėra depozito sistemoje, rodikliai baisingi. Siekia 60 proc. Nepasiekiami jokie tikslai“, – teigė jis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje apie galimybes plėsti užstato sistemą.

„Dabartiniame (Ukrainos – BNS) karo kontekste naujas stiklo liejimas sunaudoja apie 40 proc. daugiau energijos negu stiklo perdirbimas. Tada toliau prarasdami stiklą, liedami naują… Tai kainuoja, daugiau dujų reikia importuoti į Lietuvą“, – aiškino situaciją D. Tracevičius.

Kauno technologijos universiteto aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas įsitikinęs, kad į užstato sistemą reikėtų įtraukti viską, ką galima perdirbti: stiklainius, konservų dėžutes, nes tai, anot jo, lengvai perdirbama tara.

G. Denafas abejoja verslo teiginiais, kad užstato sistemos išplėtimas verslui brangiai kainuos: „Kas bandė paskaičiuoti, kiek reikėtų investuoti į infrastruktūrą ir ar atsirastų, kokie ir kokio masto sunkumai“.

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas tikino užstato sistemos kol kas neplėsti, nes dar nėra aiškūs stiklo rūšiavimo konteinerių tinklo plėtros rezultatai.

„Verslas investavo į konteinerinę sistemą, dabar reikėtų investuoti papildomai ir į užstato sistemą, o išlaikyti konteinerius vis tiek reikės“, – Seimo nariams teigė jis.

Atliekų tvarkymo įmonės „Žaliasis taškas“ vadovo Kęstučio Pociaus skaičiavimais, 350 tūkst. gyvenamųjų valdų yra aprūpintos individualiais konteineriais ir jais naudojasi 700 tūkst. žmonių. Pasak jo, išplėtus užstato sistemą, šie žmonės tarą neštų į parduotuves arba taromatus.

„Visų pirma, gyventojams bus nepatogu. Visų antra, verslas, pakuočių atliekų tvarkytojai jau yra pasirašę sutartis, įsipareigoję visą tą kiekį tiekti rūšiuotojams, pastarieji turi sutartis su perdirbėjais. Yra grandinės, o dabar pokyčiai suardytų jas“, – svarstė jis.

„Jeigu stiklas „išeis“ į depozito sistemą, likusių pakuočių tvarkymas bus pasmerktas: kainos didės ir augs administracinė našta verslui“, – prognozavo „Žaliasis taško“ vadovas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė mano, kad rinkti daugiau stiklo būtų problematiška, bet plastiko ar skardinių pakuočių – įmanoma.

„Tai (didesnis plastiko ar skardinių pakuočių rinkimas – BNS) leistų pasiekti švarios gamtos tikslą mažiausiai įmanomais kaštais. Dalies tokių pakuočių vis dar nėra užstato sistemoje, o jų pardavimai, prekybininkų duomenimis, auga kosminiais tempais“, – komitete kalbėjo R. Vainienė.

R. Vainienė.

Pasak jos, praplėsti plastiko ar skardinių pakuočių depozito sistemą nebūtų sunku: „Nereikėtų perdaryti visos sistemos“.

Tačiau prekybininkai stiklo depozito plėtroje, anot R. Vainienės, mato daug ir didelių rizikų.

„Reikėtų skirti daugiau ploto, tai būtų daroma kažkieno sąskaita – prekybos vietos, parkingo. Reikėtų ir daugiau darbuotojų. Tai ne prekybininko funkcija. Prekyba ne atliekų surinkimo vieta“, – tvirtino prekybininkų atstovė.

Alkoholinių gėrimų prekybos tinklo „Vyno klubas“ įkūrėjas Arūnas Starkus, be kita ko, įspėja, kad ant vyno butelių užklijuoti lipdukus su depozito ženklu nebus paprasta, nes jie susukti į popierių, sudėti į dėžes ir pasiekti stiklą neįmanoma nesugadinus prekės.

„Vyno industrijos žmonėms tai didelė problema, nes didžioji vynų dalis atkeliauja arba iš trečiųjų šalių, arba jie perkami antrinėje rinkoje, todėl butelių pavyzdžių neįmanoma gauti“, – aiškino jis.

A. Starkus taip pat įspėja, kad daugelis vynų, ypač putojantys, dedami į ledų kibirėlius, kad atvėstų, arba laikomi šaldytuve: „Tada jie atidrėksta ir etiketės nusilupa. Vadinasi, jie nebebūtų tinkami nešti į taromatus“.

Priėmus pataisas, į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės, kitų stipriųjų gėrimų butelius, stiklainius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, taip pat plastiko tarą nuo pieno, jogurtų. Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Naujas Lietuvoje grąžintos taros rekordas – 672 mln. pakuočių per metus

confident-noyce

Užsimota nuo 2030-ųjų naudoti tik visiškai perdirbtas pakuotes

confident-noyce

„Iki“ taromatuose – naujos aukojimo galimybės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau