Seime stringa naujas žiniasklaidos rėmimo modelis ir reklamos draudimas LRT

Seime stringa naujas žiniasklaidos rėmimo modelis ir reklamos draudimas LRT

Jūratė SKĖRYTĖ (BNS) / BNS nuotr.

Seime stringa projektai, susiję su žiniasklaidos rėmimo modelio keitimu ir visišku reklamos uždraudimu nacionaliniame transliuotojuje.

Dar tvirtinant ketvirtadienio Seimo posėdžių darbotvarkę konservatorių frakcijos siūlymu iš jos išbrauktas projektas dėl reklamos LRT draudimo.

„Jis keistų LRT finansavimo principus. Atkreipsiu dėmesį, kad yra Vyriausybės kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kur pasiteirauta, ar gali būti nurodyti kokie nors procentai. Man atrodo, kad tuos klausimus geriau svarstyti gavus atsakymą. Kita vertus, yra dar yra Kultūros komiteto  sudaryta darbo grupė. Tai kam tas grupes sudarinėti, jeigu apeinant tas grupes teikiami projektai“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

BIC

Ketvirtadienį parlamentarams planuota pateikti valdančiųjų „valstiečių“ Arvydo Nekrošiaus, Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės parengtą Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą.

Jame numatyta, kad bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį draudžiamas LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale. Išimtis paliekama tarptautiniams sutartiniams įsipareigojimams transliuojant visuomenei reikšmingus renginius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad LRT savo programose, portale, skelbdama kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, transliuodama kultūros ir sporto renginius, galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.

Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.

J. Razma siūlė nesvarstyti ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuria kuriamas naujas žiniasklaidos rėmimo fondas.

Pagal darbo grupės parengtą projektą, valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą siūloma naikinti ir steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą.

„Įžvelgiame tam tikras politines užmačias turėti įtaką naujai kuriamam fondui, siūlome valdantiesiems atsisakyti tų užmačių“, – sakė J. Razma.

Nors ryte neužteko balsų išbraukti šio klausimo iš darbotvarkės, popiet jis vis tiek nebuvo pateiktas, nes socialdemokratų prašymu padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siūloma keisti fondo valdymą ir priklausomybę. Numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija.

Be to, pagal darbo grupės parengtą naują projektą, Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas. Savo atstovus į tarybą ir senatą deleguotų įvairios asociacijos.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

Labirintų parkas

Modelis

AIK

Mano namukas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.