Seime – siūlymai griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, skatinti grąžinti skolas

AutoriusSniegė Balčiūnaitė (bns)Fotobns

Seimas spręs, ar griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, didinti baudas bei skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti pluoštą įstatymų pataisų, kuriomis siūloma pradėjusiems dirbti bedarbiams leisti 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų, dažniau tikrinti siekiant nustatyti ar įtariant nelegalaus darbo atvejus, taip pat skatinti pranešti apie juos.

Siūloma mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalaus atlyginimo (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo (vietoj 20 proc. arba 30 proc. dabar), uždirbantiems tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA – 50 proc, o šie išskaitymai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.

Nuo 2024 metų liepos už nelegalaus darbo pažeidimą siūloma darbdaviui taikyti 2-3 proc. įmonės apyvartos baudą, o minimali bauda siektų tris minimalias algas (MMA) – 2,8 tūkst. eurų – už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tuo metu maksimali bauda siektų 0,5 mln. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 1 mln. eurų.

„Tokias griežtas baudas palaikė darbuotojų atstovai, nes už nelegalų darbą turi būti pati griežčiausia atsakomybė“, – pristatydama pataisas teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot jos, nelegalų darbą galėtų mažinti pažeidėjų viešinimas: „Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje būtų viešinami nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjai, kad darbuotojai ir planuojantys įsidarbinti galėtų pasižiūrėti, ne tik koks vidutinis darbo užmokestis, vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas, bet ir ar darbdavys yra baustas už nelegalų darbą ar kitus pažeidimus“.

Jei apyvartos dydžio nustatyti negalima arba jis mažesnis nei 300 MMA, bauda būtų nuo 3 iki 12 MMA – nuo 2,8 tūkst. iki 11,1 tūkst. eurų (dabar – nuo 868 iki 2,9 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį).

Bedarbio statusas nebus naikinamas nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris pats praneš apie tai kontroliuojančioms institucijoms ir su jomis bendradarbiaus.

M. Navickienė tikino, kad pataisos skatins įsiskolinusius žmones grįžti į darbo rinką, įsitvirtinti joje bei padidinti jų vienintelio būsto apsaugą.

Pasak jos, skaičiai apie skolininkus „atrodo tikrai šokiruojančiai“ – apie 200 tūkst. suaugusių žmonių Lietuvoje turi skolų.

„Grubiai kas dešimtas suaugęs žmogus (turi skolų– BNS). Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai. Turime apie 4 mlrd. eurų skolų. Per 2022 metus buvo išieškota tik 6 proc. – apie 225 mln. eurų, o skolų padidėjo dar apie 600 mln. eurų. Vadinasi, turime pripažinti, kad situacija su skolų išieškojimu ir su žmonių motyvacija dirbti yra tikrai negera ir ją reikia taisyti“, – parlamentarams teigė ministrė.

Ministrė pabrėžė, kad skolų išskaitų pokyčiai nepalies gyventojų, kurie yra įsiskolinę, nes nemoka alimentų vaikams.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Širinskienė net nesvarstė galimybės sugrįžti į LVŽS: nesupratau, už ką R. Karbauskis mane užblokavo „Facebook“

confident-noyce

Seimo etikos sargai nutarė: D. Šakalienė, tirdama VSD pranešėjo komisiją, interesų konflikto nepažeidė

confident-noyce

Antradienį konservatoriai spręs, kas galėtų užimti atsilaisvinusį Seimo vicepirmininko postą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau