5.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 19 rugsėjo, 2021

Seime – nauja programų ir fondų finansavimo iš biudžeto tvarka

Seimas svarstys, kaip ateityje iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bus finansuojamos kai kurios programos bei fondai.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, ketinama atsisakyti dabartinės tvarkos, kai programai ar fondui iš anksto numatomas fiksuotas finansavimas, jo dydį siejant su procentine konkretaus mokesčio dalimi.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės teikiamoms Biudžeto sandaros įstatymo pataisoms: už balsavo 90, prieštaraujančių nebuvo, susilaikė 24 parlamentarai.

Pagrindiniu pataisų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Projektą Seime numatoma svarstyti spalio 12 dieną.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pakeitimais siūloma atsisakyti Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, susijusių su finansavimo šaltiniu.

„Tai daroma atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, todėl tikslinama Biudžeto sandaros įstatymo (….) dalis, sujungiant esamus programos finansavimo šaltinius ir nustatant, kad programa gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų“, – parlamentarams sakė G. Skaistė.

Atsižvelgiant į KT sprendimą, tokių programų ir fondų nepanaudoti asignavimai nebebus perkeliami į kitus biudžetinius metus, o visos lėšos programai turės būti suplanuotos Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Programų, finansuojamų iš biudžetinių įstaigų pajamų, kurių tikslinė paskirtis nustatyta ir ES teisės aktuose (pavyzdžiui, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas), nepanaudoti asignavimai ir toliau būtų paliekami jų valdytojams, perkeliami į kitus biudžetinius metus ir naudojami viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendaciją, Seimas nebetvirtintų asignavimų turtui įsigyti, o tik bendrą jų sumą ir jų dalį darbo užmokesčiui.

„Visos išlaidos turtui įsigyti būtų pateikiamos asignavimų valdytojų finansinėse ataskaitose ir būtų matomos jų biudžetinių metų pabaigoje“, – aiškino G. Skaistė.

Numatoma, kad nuo 2023 metų sausio 1 dienos asignavimai darbo užmokesčiui galės būti naudojami tik su juo susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai, išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą.

KT pernai lapkritį antikonstitucinėmis pripažino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų, Kultūros rėmimo fondo, Sporto įstatymų nuostatos.

KT nurodė, kad išankstinis fiksuotas finansavimas gali būti nustatomas nacionaliniam transliuotojui LRT, įvertinus būtinybę apsaugoti jį nuo politinės valdžios kišimosi, taip pat tuo atveju, jei ypatingiems ilgalaikiams strateginiams uždaviniams lėšų reikia daugiau nei galima skirti per vienerius biudžetinius metus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo komisija: ŽŪM turi kreiptis į teismą dėl žalos Lietuvos žirgynui

confident-noyce

Demokratų frakcija siūlo laikinąją komisiją aiškintis, ar tinkamai valdoma pandemija

confident-noyce

Finansų viceministas: MMA didinimas infliaciją išaugins 0,3 proc. punkto

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau