Seime įstrigus svarstymams, ar uždrausti savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti paramą bei labdarą, „valstiečiai“ teikia naujas šių lėšų skirstymo taisykles.
Pataisos, kurios įsigaliotų nuo 2019 metų sausio, numato, kad jau sudarytos paramos ir labdaros teikimo sutartys ne vėliau kaip iki 2019 metų pabaigos turės būti peržiūrimos ir jeigu neatitiks naujų reikalavimų, nutraukiamos.
Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus siūlo Povilas Urbšys (antradienį iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė), Zenonas Streikus ir Guoda Burokienė.
Jie nusiteikę diferencijuoti paramai galimą skirti grynojo pelno dalį, atsižvelgiant į uždirbto pelno dydį. Kuo didesnį grynąjį pelną uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai.
Valstybės ir savivaldybės įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų.
Vienam paramos gavėjui viena bendrovė galėtų skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų paramos per metus.
Numatoma, kad ateityje paramos sutartyse negalės būti konfidencialumo susitarimų, ribojančių informacijos apie valstybės ir savivaldybės bendrovių suteiktą paramą ir jos panaudojimą teikimą visuomenei.
Nuostolingai dirbančios valstybės ir savivaldybių bendrovės paramos teikti negalės.
Labdaros ir paramos nebus galima skirti tiems jos prašytojams, kurie per pastaruosius 3 metus bus pažeidę ankstesnės paramos gavimo sutarties sąlygas.
Seimo Audito komitetas, rinkęs duomenis apie valstybės ir savivaldybių įmonių teiktą paramą, nustatė, kad pernai tam skirta 1,747 mln. eurų. 12 iš 45 valstybės valdomų įmonių paramai ir labdarai pernai skyrė 954,1 tūkst. eurų, o 59 savivaldybių įmonės – 793,2 tūkst. eurų.
Seime svarstymai, ar leisti savivaldybių įmonėms teikti labdarą ir paramą, vyksta nuo 2016 metų.
Vyriausybės sprendimu valstybės įmonės labdarai nuo šių metų negali skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negali būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam gali išleisti iki 30 tūkst. eurų.
