Viešojoje erdvėje iškylant vis daugiau atvejų, kai savivaldybių tarybų nariai piktnaudžiauja veiklai skirtomis lėšomis, Seime gimsta iniciatyvos aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų pinigus.
Galimoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms aptarti parlamento konservatorius Vilius Semeška rengia spaudos konferenciją.
„Negalime nematyti tos problemos ir nuo jos nusišalinti, nes ji yra akivaizdi“, – Eltai sakė Seimo narys.
„Yra gimęs įstatymo pataisų projektas, kurį mes dar šlifuosime ir derinsime“, – akcentavo jis, pridurdamas, kad palaikymas iniciatyvai jaučiamas ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos gretose.
Siekiant užkardyti piktnaudžiavimą tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, ketinama registruoti įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintos konkrečios tokių lėšų lubos. Šiuo klausimu konservatorių gretose – du siūlymai. Svarstoma, kad tarybų narių veiklai skirtų išmokų dydis galėtų priklausyti nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU). V. Semeškos manymu, didžiausia skirtina suma negalėtų viršyti 0,4 VMDU – maždaug 750 eurų. Tuo metu Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma siūlo nustatyti dar mažesnę ribą – 0,1 VMDU.
Šiuo metu kiekviena iš 60 savivaldybių gali savarankiškai apsispręsti, kokius išmokų dydžius tarybos nariai gauna ir kaip atsiskaito už tai, ką įsigijo.
Be to, svarstoma apibrėžti ir sąrašą prekių ir paslaugų, kurioms tarybos nariai galėtų skirti savo lėšas. J. Razmos registruotose pataisose numatoma, kad , savivaldybės tarybos narys iš jo veiklai skirtos išmokos galėtų apmokėti išlaidas už kanceliarines prekes, pašto, telefono, interneto ryšio išlaidas, paslaugas, tiesiogiai susijusias su informavimu apie tarybos nario veiklą, taip pat tarybos nario ataskaitų gamybą ir platinimą, kurą transportui, kurį tarybos narys tiesiogiai naudoja tarybos veiklai.
Politikai taip pat mano, kad reikėtų griežtinti tarybos narių atskaitomybę – įstatymo pataisose turėtų atsidurti prievolė savivaldybėms viešai teikti ne tik bendrines išlaidų ataskaitas, bet ir bent kartą per porą metų atlikti auditus.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.
Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.
Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
