Seimui pradėjus svarstyti konsevatoriaus Arvydo Anušausko ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemataičio iniciatyvas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, parlamente atsirado dar vienas šiam klausimui skirtas projektas. „Aušriečių“ frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis kartu su frakcijos kolegomis šią savaitę įregistravo naujas įstatymo pataisas, kuriomis siūlo reglamentuoti neprisipažinusiųjų buvusių KGB bendradarbių teisinę padėtį.
R. Žemaitaičio teigimu, siekiama nustatyti aiškią teisinę galimybę nuo kitų metų viešai atskleisti informaciją apie asmenis, kurie buvo užregistruoti kaip slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašyti į įskaitą, tačiau neprisipažino.
„Projekto esmė – įtvirtinti istorinį ir teisinį skaidrumą, užtikrinant visuomenės teisę žinoti apie asmenis, kurie, bendradarbiaudami su okupaciniu režimu, galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatymo garantuota apsauga. Privalome sukurti aiškią ir skaidrią teisinę bazę asmenų, slapta bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenų atskleidimui“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo R. Žemaitaitis.
Šiuo metu galiojanti teisinė situacija, jo nuomone, yra nesąžininga ir prieštarauja teisingumo principui. Kaip pastebi R. Žemaitaitis, užregistruotų, bet neprisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų statusas iki šiol liko neaiškus – jiems netaikomas prisipažinusiųjų reglamentavimas, tačiau jų duomenys de facto lieka neatskleisti, nes įstatymas nenumato jų paviešinimo tvarkos. Taigi, anot politiko, susidaro situacija, kurioje prisipažinę asmenys yra įslaptinami, o neprisipažinę išlieka apsaugoti be jokios atsakomybės ar visuomeninio įvertinimo.
„Asmenys, kurie sąžiningai prisipažino apie slapto bendradarbiavimo faktą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, yra įrašyti į įskaitą, o jų duomenys įslaptinti 75 metams, tuo tarpu tie, kurie neprisipažino, iš esmės išvengia ne tik moralinės atsakomybės, bet ir tolesnio teisinio ar visuomeninio įvertinimo. Tai sudaro situaciją, kurioje nuoširdumas ir prisipažinimas yra faktiškai „nubaudžiami“ duomenų apribojimu, o tylėjimas – „apdovanojamas“ visišku konfidencialumu. Tokia padėtis kompromituoja liustracijos proceso esmę ir pažeidžia visuomenės teisę žinoti“, – sako naujas įstatymo pataisas įregistravęs R. Žemaitaitis.
Jei Seimas joms pritartų, „užregistruotų, bet neprisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išviešinami nuo 2026 m. sausio 1 d.
Kaip ELTA jau skelbė, Seime pradėtas svarstyti buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo iniciatyvas parlamentarai perdavė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK).
Tai jau antras komitetas, kuris imsis šių aštrias diskusijas keliančių įstatymų pataisų. Šį klausimą jau svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė buvusių KGB bendradarbių išslaptinimui. Tačiau su tokiu jo sprendimu nesutikęs Seimas nutarė atsiklausti TTK nuomonės.
Šis komitetas svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario A.Anušausko ir ir „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio inicijuotas įstatymo pataisas. Įveikę svarstymą komitete, projektai vėl atsiras plenarinėje Seimo salėje.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
