Seimas ketvirtadienį svarstys siūlymą toliau drausti Rusijos ir Baltarusijos valstybinę žiniasklaidą Lietuvoje, neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje.
Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas registravęs Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigia, kad taip siekiama apsaugoti Lietuvos visuomenę nuo kryptingos dezinformacijos ir kitų manipuliacijų viešąja informacija.
Konservatorius siūlo laikinai drausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ar atskirų programų retransliavimą bei platinimą internete. Ši nuostata galiotų iki 2024 metų spalio 16 dienos.
Tokį ribojimą iki šiol numatė nepaprastosios padėties režimas, tačiau nuo rugsėjo 16-osios suvaržymams liekant tik pasienyje, automatinis Minsko ir Maskvos žiniasklaidos ribojimas nėra numatytas.
Kultūros ministerijos teigimu, pagrindiniai Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos kanalai jau yra apriboti po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį Lietuvos institucijų sprendimais ar remiantis Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų sankcijomis.
Seimo pavasarį priimtomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis institucijos gali greičiau priimti sprendimus stabdyti programų retransliavimą ar blokuoti tokį turinį internete. Už tai atsakinga Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Seimas antradienį iki gruodžio vidurio pratęsė nepaprastąją padėtį, nuo rugsėjo 19 dienos į šalį nuspręsta neįleisti Rusijos piliečių. Šis režimas visoje Lietuvoje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau antrąjį kartą.
