Antradienį Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai, kuria siekiama užkardyti nepagrįstų grynųjų pinigų gabenimą į Lietuvą per Rusiją ir Baltarusiją – siūloma griežtinti baudas asmenims, mėginantiems įvežti netiksliai deklaruojamus grynuosius. Be to, siūloma leisti juos konfiskuoti.
Tokias Administracinių nusižengimų kodekso bei Mokesčių administravimo įstatymo pataisas parlamentui pateikė Finansų ministerija. Jos bus svarstomos skubos tvarka – stebint pastaruoju metu didėjančius grynųjų gabenimo į Lietuvą srautus.
Projektui balsavime pritarė 80 Seimo narių, 6 balsavo prieš, 30 – susilaikė.
„Viduryje invazijos Ukrainoje pastebėta, kad gabenamų pinigų kiekiai – ypač Ukrainos grivinomis – per Baltarusijos sieną į Lietuvą (…) iki deklaruotinos sumos yra išaugę labai stipriai“, – antradienį Seimo posėdyje pataisas pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot jos, įvežami grynieji gali būti skirti nusikalstamai veikai finansuoti, o gabenami – iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.
Projekto aiškinamajame rašte ministerija pažymi, kad gruodžio–sausio mėnesiais muitinė iš viso užfiksavo 84 atvejus, kuomet į šalį bandyta įvežti Ukrainos grivinas, negalint pagrįsti pinigų kilmės. Sulaikytų pinigų vertė siekė 1,055 mln. eurų, kuriuos iš viso gabeno 83 asmenys.
„Panašu, kad tie pinigai keliauja būtent iš užgrobtų Ukrainos teritorijų rytuose ir tos grivinos, tikėtina, priklausė Ukrainos piliečiams ir yra išgabenamos į Europos Sąjungos valstybes“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
Projektu siūloma už netikslias ar neišsamias grynųjų pinigų ar grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijas iki 390 eurų didinti minimalią baudą, o už pakartotinį nusižengimą – bausti nuo 1,04 tūkst. iki 3,9 tūkst. eurų.
Be to, už reikalavimų mokėjimo paslaugų tiekėjams nesilaikymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims galėtų būti skiriama 1,8–3,8 tūkst. eurų bauda (3,8–6 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą). Kartu siūloma papildyti atvejų, kada asmuo, padaręs teisės pažeidimus, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, sąrašą.
„Žmonės, kurie pagrindžia pinigų kilmę, jiems niekas nesikeičia. Užkardomi tokie atvejai, kuomet žmonės negali nurodyti nei pinigų savininko, nei kilmės, nei pagrįsti, iš kur tuos pinigus paėmė. Labai dažnai tokie atvejai yra organizuoto nusikalstamumo išdava“, – teigė G. Skaistė.
Projekto rengėjai, be kita ko, pažymi, kad siekiant išvengti atsakomybės tokias lėšas deklaruoti, jas per sieną gabena asmenų grupėmis – mažesnėmis nei 10 tūkst. eurų sumomis.
„Pastebėta, kad yra piktnaudžiaujama nustatyta riba. Kadangi nustatyta privalomo deklaravimo riba yra 10 tūkst. eurų, įvežamos sumos mažesnės nei 10 tūkst. eurų ir tokiu atveju neprivalai deklaruoti ir net pasisakyti, kad pinigų turi. Akivaizdu, kad jei sudėsi daug žmonių, gabenančių iki 10 tūkst. eurų sumas, gaunasi gana dideli pinigai“, – argumentavo ministrė.
Anot jos, grivinas, negalėdami pagrįsti jų kilmės, per valstybės sieną gabena Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos piliečiai, tokių atvejų mastai „išaugę drastiškai“, o panaši tendencija stebima ir aplinkinėse šalyse.
Dabar už neteisingai deklaruotus grynuosius baudžiama nuo 200 iki 1,2 tūkst. eurų. Pasak ministerijos, tokia bauda yra „nepakankamai veiksminga ir atgrasanti“.
Toliau pataisos bus svarstomos Teisės ir teisėtvarkos komitete, o parlamento plenarinę posėdžių salę grįš gegužės 9 d.
