Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui keisti Rūdninkų karinio poligono įstatymą, tokiu būdu sudarant galimybes keleriais metais paspartinti geležinkelio atšakos tiesimą į šią karinę teritoriją.
Šias pataisas palaikė 116 parlamentarų, susilaikė du, o balsavusių prieš nebuvo.
Kiek anksčiau pakeitimus pristačiusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė yra sakiusi, jog pakeitimais siekiama tinkamai įgyvendinti Vokietijos brigados įsikūrimo Šalčininkų rajono savivaldybėje statomame poligone sąlygas.
Anot KAM, be šio įstatymo išimčių geležinkelio atšaka į karinę teritoriją galėtų būti sukurta 2030-aisiais.
Anksčiau skelbta, jog statant karinį miestelį Susisiekimo ministerija siūlo nutiesti naują, apie 8,6 kilometro ilgio ir 152 centimetrų pločio geležinkelio vėžę atkarpoje tarp Jašiūnų ir Stasylų, Šalčininkų rajone.
Poligono teritorijoje driektųsi apie 1,6 kilometro geležinkelis bei rampa, skirta kroviniams ar sunkiajai karinei technikai krauti, Vokietijos brigados kariams įlaipinti.
Kartu būtų įrengtos pervažos kelyje Sližiūnai–Gerviškės–Narkuškės bei Biržės gatvėje prie Dainavos kaimo, taip pat pralaidos, o prireikus – signalizacijos, ryšių ir elektros tiekimo įrenginiai.
„Tam, kad vokiečiai galėtų atvykti su savo sunkiąja technika iki pat Rūdninkų poligono, yra reikalinga nutiesti 1,6 kilometro geležinkelį ir ten turi būti rampa, kur sunkioji kovinė technika būtų iškraunama“, – kalbėjo balsuoti kolegas už kvietęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.
Pakeitimai leidžiama sudaryti palankesnes sąlygas dujų tiekimo, elektros tinklų plėtrai ir įrengimui.
Taip pat supaprastintos teritorijų planavimo, žemės paėmimo ir statybų procedūros, kai inžinerinės infrastruktūros objektai, būtini poligono veiklai, yra statomi už jo ribų.
Be to, įtvirtinta galimybė ministerijai išnuomoti poligono teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus vystytojams, kai to reikia valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės projektams ar subjektams, atsakingiems už reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimui, kai ji reikalinga karinei infrastruktūrai funkcionuoti.
O. Mašalė yra sakiusi, jog supaprastinus žemės paėmimo iš visuomenės procedūras, procesas pagreitėtų nuo 36 iki devynių mėnesių. Parlamentui pritarus pakeitimams statybos gali būti pradėtos vykdyti nesulaukus statybų leidimų, todėl procesas potencialiai gali pagreitėti dviem mėnesiais.
Taip pat įtvirtinta galimybė KAM išnuomoti poligono teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus vystytojams, kai to reikia valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės (angl. PPP) projektams ar subjektams, atsakingiems už reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimui, kai ji reikalinga karinei infrastruktūrai funkcionuoti.
Kaip rašė BNS, Vokietija yra įsipareigojusi dislokuoti karių brigadą Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos. Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą. Numatoma, kad iki šių metų pabaigos vokiečių karių skaičius išaugs iki 500.
Bundesvero pajėgoms svarbus Rūdninkų karinis miestelis bus statomas maždaug pusantro kilometro atstumu nuo Rūdninkų gyvenvietės, projektą norima įgyvendinti iki 2027-ųjų. Tikimasi, jog prie miestelio statybų finansiškai prisidės Europos investicijų bankas.
KAM skaičiavimu, valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų.
Šiuo metu vyksta karinio miestelio inžinerinių tinklų įrengimo darbai, pradedami pastatų statybos darbai. Pirmojo etapo metu iškils būsimo karinio miestelio infrastruktūros dalis, leisianti daliai Vokietijos brigados įsikurti dar nepabaigus viso karinio miestelio statybos.
Antrasis etapas Rūdninkų karinio miestelio konkurso etapas bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei suskaidytas į tris dalis, sumažinant valstybės riziką. Iki gegužės pabaigos įmonės turės pateikti pirminius pasiūlymus, vėliau vyks techninės, finansinės ir teisinės derybos.
