Seimas antradienį nepritarė naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymui, grąžino tobulinti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Už projektą po svarstymo balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 35 parlamentarai. Projektą palaikė valdantieji konservatoriai ir liberalai, o kitų frakcijų atstovai daugiausiai buvo prieš ir susilaikė.
Kitu balsavimu 67 balsais projektas grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti, jį atmesti iš viso siūlė 47 parlamentarai.
Projektas buvo sukėlęs diskusijų dėl kriminalinės žvalgybos informacijos teikimo šalies vadovams, bet daliai teisininkų sukritikavus normą kaip sudarančią galimybes piktnaudžiauti, komitete buvo grįžta prie dabartiniame įstatyme įrašytos formuluotės.
Dabartiniame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.
Seimo darbo grupės parengtame naujos redakcijos projekte iš pradžių buvo išskirta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui jų motyvuotu rašytiniu prašymu, atsisakant minimų papildomų sąlygų.
Tačiau tokį variantą sukritikavo advokatūra, argumentuodama, kad politikams turėtų būti teikiama tik apibendrinta informacija. Kai kurie opozicijos politikai teigė, jog toks reguliavimas leis vadovams gaunamą kriminalinės žvalgybos medžiagą panaudoti politiniais tikslais.
Parlamente sudarytos darbo grupės parengtu projektu siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardos teismai, sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiuo metu sankcijas išduoda apylinkių teismai, o apskundimo atveju apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Iniciatoriai teigia, kad nauja įstatymo versija kriminalinės žvalgybos procese turėtų sustiprinti žmogaus teisių apsaugą.
Anot S. Šedbaro, naujoji įstatymo versija užkirs kelią „sankcionavimo turizmui“, nes sankcijos turės būti gaunamos savo, o ne bet kurioje apygardoje, o negavus sankcijos ir kreipiantis pakartotinai reikės nurodyti naujas atsiradusias aplinkybes.
Atvejai, kai sankcijos būtų gaunamos kitoje apygardoje, turėtų būti derinami su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.
