Seimas ketvirtadienį pavedė Valstybės kontrolei iki lapkričio 3 dienos atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą.
Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 72 parlamentarai, prieš balsavusių ir susilaikiusių politikų nebuvo. Opoziciniai konservatoriai bei liberalai balsavime nedalyvavo.
Valstybės kontrolė turėtų įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo bei kitų principų. Būtų atliktas LRT 2021–2024 veiklos auditas.
Seimo Audito komitetas tarp pasiūlymų kontrolei taip pat nurodė, jog auditas yra nepriklausomas, objektyvus ir patikimas bei atliekamas siekiant nustatyti, ar galima pagerinti esamą situaciją.
Komitetas prašo įvertinti, ar „nustatyta LRT misija atliepia nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui keliamus uždavinius, yra aiški, pamatuojama rodikliais ir nesidubliuoja su komercinių žiniasklaidos priemonių veikla“.
„Ar nustatytas LRT finansavimo modelis sukuria prielaidas sąžiningai veikti ir neapriboja kitų šioje srityje veikiančių subjektų konkurencijos“, – rašoma siūlymuose.
Be kita ko komitetas prašo nustatyti, ar nacionalinis transliuotojas, sudarydamas autorines sutartis su autoriais (įskaitant ir LRT darbuotojus), laikosi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo.
Taip pat prašoma įvertinti, koks yra nacionalinio transliuotojo sprendimų dėl LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio sudarymo priėmimo mechanizmas, ar šio turinio sudarymo ir priežiūros mechanizmas yra pakankamas ir sukuria prielaidas sąžiningai tiekėjų konkurencijai užtikrinti.
„Siūlau balsuot „už“, nes šiai institucijai reikėtų įsivertinti ir valdymo struktūrą (…). Aš manau, kad yra ką tirti“, – sakė Audito komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius.
Prieš balsuoti kvietęs liberalas Simonas Kairys atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu „puikiai bendradarbiauja „Nemuno aušra“ ir Prezidentūra“.
„Šis auditas visada buvo apie politinį turinį, apie politinį neutralumą turinyje“, – teigė jis.
LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, planuojamu auditu Seimas deda pagrindą iš esmės keisti LRT kryptį, nes veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą.
Įprastai Valstybės kontrolė paprastai pati nusprendžia, kokius auditus atlikti, tačiau institucijos darbotvarkė gali būti papildoma ir Seimo nutarimu.
Šiuo metu LRT tarybos pavedimu taip pat atliekamas žurnalistinio turinio auditas dėl jo politinio neutralumo. Jį kritikuoja žiniasklaidos bendruomenė, nevyriausybininkai, dalis politikų.
Auditą įpareigota atlikti LRT Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė nuo penktadienio paliks pareigas, apie tokį sprendimą ji nacionalinio transliuotojo tarybą informavo trečiadienį.
Šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais – 87,8 mln. eurų, 2027 metais – 97,2 mln. eurų.
Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
Į Valstybės kontrolės vadoves siūloma prezidento patarėja Irena Segalovičienė ragina šalies institucijas nesibaiminti auditų, nes jie didina visuomenės pasitikėjimą, tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas yra sakęs, kad poreikį audituoti LRT diktuoja augantis įstaigos biudžetas, tačiau politikai neturėtų spausti institucijų nei tirti, nei netirti nacionalinio transliuotojo veiklos.
