Seimas ketvirtadienį pavedė Valstybės kontrolei iki lapkričio vidurio atlikti auditą, susijusį su valstybės valdomų įmonių dalyvavimu įgyvendinant vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektą „Curonian Nord“.
Už tai, kad auditas būtų atliktas, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė dešimt.
„Ignitis grupės“ kartu su užsienio partnere įgyvendinamo pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projekto valstybinio audito siekė „Nemuno aušros“ narių vadovaujamas Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.
Konservatorius Mindaugas Lingė apgailestavo, kad tokiu auditu bandoma diskredituoti strateginį projektą. Jis prognozavo, kad paskui tokio audito išvadomis bus netinkamai manipuliuojama.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma tikino, kad situaciją galėtų išsiaiškinti finansų ir energetikos ministrų sudaryta komisija, o Raimondas Kuodis suabejojo, ar Valstybės kontrolė „sugebės“ įvertinti projektą.
„Ateis diena, kai geologijos tarnybos bus prašoma įvertinti mokesčių reformą“, – teigė jis.
Tuo metu Audito komiteto bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovai Artūras Skardžius ir Aidas Gedvilas aiškino, kad projektą savo lėšomis, užuot jas pervedęs dividendais į valstybės biudžetą, finansuoja tik „Ignitis renewables“, nors konkursą laimėjo kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
A. Skardžiaus teigimu, „Ignitis renewables“ projektui jau išleido 105 mln. eurų.
„Reikalingas auditas, kad išsklaidytų visas abejones“, – teigė A. Gedvilas.
Audito komitete dirbantis Artūras Zuokas piktinosi, kad svarstant pirmojo jūros vėjo parko projektą komitete nebuvo gauta prašomos informacijos.
Seimui pritarus auditui, valstybės kontrolieriai vertins projektui skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą bei teisėtumą, rizikų pasidalijimą tarp projekto partnerių bei jo poveikį valstybės interesams.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos teigimu, projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui, o įvertinus jo eigą išaiškėjo galimos finansinės rizikos ir viešojo intereso apsaugos būtinybė.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad Seimo garbės reikalas yra išsiaiškinti projekto aplinkybes dėl jau atliktų milijoninių išlaidų. Anksčiau jis teigė, jog reikėtų griežčiau prižiūrėti projektą ir, anot jo, tai galėtų daryti vyriausybinė darbo grupė arba Valstybės kontrolė.
„Ignitis grupė“ vasarį pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. BNS rašė, kad už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei, dar 30 mln. eurų išleista jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Seimo Audito komiteto pirmininkas, „aušrietis“ Artūras Skardžius anksčiau teigė, kad dar 55 mln. eurų sudaro įsipareigojimai, garantijos ir užstatai už galios vienetą projektui.
Vyriausybinę darbo grupę abiejų būsimų Lietuvos vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtros priežiūrai šią savaitę sudarė ir premjeras G. Paluckas.
