Seimas paskutinėje balsavimo stadijoje priėmė siūlymą, kuriuo komerciniai bankai būtų įpareigojami turėti minimalų nuosavų lėšų rezervą, pakankamą ištikus krizei nuostolius finansų įstaigoms padengti pačioms, vidiniais resursais.
Seime tokiam Finasinio tvarumo įstatymo pakeitimui pritarė 72 balsavimui užsiregistravę parlamentarai, susilaikiusių ar balsavusių prieš nebuvo.
Šiuos įstatymo pakeitimus Finansų ministerija teikė norėdama į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvą.
Šiuos minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) komerciniams bankams taiko Lietuvos bankas (LB).
Anot ministerijos, pokyčiai didins finansų sektoriaus stabilumą, užtikrins rinkos drausmę ir ypatingos svarbos visuomenei bankų funkcijų tęstinumą, apsaugos indėlininkus, užtikrins vartotojų pasitikėjimą.
Atlikusi analizę Europos Komisija (EK) nustatė, kad dalies MREL reikalavimų taikymas gali daryti neproporcingai žalingą poveikį bankų grupių struktūroms, todėl buvo priimta tikslesnė europinė direktyva.
Centrinis bankas MREL reikalavimus galėtų nustatyti ir tarpinėms patronuojančioms įmonėms. Tačiau tokių Lietuvoje šiuo metu nėra, todėl kol kas šis direktyvos punktas neaktualus.
Tuo metu likviduojamiems subjektams su minimaliomis nuosavomis lėšomis susiję įsipareigojimai nebūtų nustatomi, tačiau LB paliekama galimybė tai daryti esant išskirtinėms sąlygoms.
Tiesa, panaikinus tokį įpareigojimą, LB mažės administracinė našta, o patiems bankams nebereikės rūpintis perteklinėmis prievolėmis.
2019-ųjų pabaigoje SEB, „Swedbank“ ir „Šiaulių bankui“ centrinis bankas MREL nustatė pirmą kartą.
Šiuos reikalavimus sudaro dvi dalys – banko nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti, kad pertvarkymą baigusi finansų įstaiga galėtų toliau tęsti veiklą ir vykdyti šalies ekonomikai svarbias funkcijas.
Tai galima padaryti tiek nurašant visą arba dalį banko nuosavo kapitalo ir tinkamų įsipareigojimų, tiek konvertuojant tinkamus įsipareigojimus į naują akcinį kapitalą.
Bankų pertvarkymo, pasirengimo krizėms planavimas ir MREL nustatymas yra daugiametis procesas, už kurį Lietuvoje atsakingas centrinis bankas. Jis kasmet atnaujina bankų pertvarkymo planus ir peržiūri MREL.
