Parlamentarai nesutiko užkirsti galimybę po Seimo rinkimų neperrinktiems, bet netrukus į parlamentą grįžusiems politikams gauti visą išeitinę išmoką.
Išmokų ribojimui pritarė 43 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 13 susilaikė. Kad Seimo statuto pataisa būtų priimta, jai privalo pritarti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
„Aš tik noriu viešai apgailestauti, kad Seimas ir vėl nepritarė statuto pakeitimui, dėl kurio ištikus situacijai, kai Seimo narys išeina ir paskui pareina į Seimą, ir vėl jam lieka ta išeitinė pašalpa. Iš tikrųjų tokia, sakyčiau, veidmainystė ir dar kartą išryškėjo“, – po balsavimo sakė vienas projekto autorių konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Jis pats gavo beveik 17 tūkst. eurų išeitinę išmoką, nes pernai nebuvo perrinktas į Seimą, tačiau mandato atsisakius kolegai konservatoriui, po kelių dienų grįžo į parlamentą.
V. Juozapaitis tvirtino, kad įstatymai neleidžia grąžinti pinigų Seimo kanceliarijai.
Jis siūlė Seimo statute numatyti, kad neperrinktiems parlamentarams, pasibaigus kadencijai, iškart būtų išmokėta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, o likusi jog dalis būtų mokama kas mėnesį, kol politikas įsidarbina arba išmokama visa suma.
Be to, jeigu jis įsidarbintų ir jo darbo užmokestis būtų mažesnis už išmokos dydį, jam būtų kompensuojamas skirtumas.
Jeigu politikas vėl patektų į Seimą, išmokos mokėjimas jam būtų nutraukiamas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad projektu siekta taupyti valstybės biudžeto lėšas.
„Šitas projektas būtent skatino Seimo narius ieškoti darbo, jeigu jis tikrai neturi šanso sugrįžti (į Seimą – BNS), bet tuo atveju, kai jis turi šansą grįžti ir jis grįžta ir tikrai žino, kad grįš, jis pasiima visas išmokas pagal dabar galiojančią tvarką, ir vėl – Seimo narys“, – teigė jis.
Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, jog minėta pataisa skatintų buvusius parlamentarus nedirbti, kol mokama išeitinė.
„(…) mes skatintume Seimo narių veltėdžiavimą šešis mėnesius gaunant maksimalias bedarbio išmokas“, – teigė Seimo narė.
Dabar Seimo statutas numato, kad neperrinktam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių atlyginimų dydžio suma.
BNS jau rašė, kad po pernai vykusių Seimo rinkimų į parlamentą nepateko konservatoriai V. Juozapaitis, Jurgita Sejonienė ir demokratė Rūta Miliūtė, tačiau jų partijų kolegoms atsisakius mandatų jie netrukus grįžo į parlamentą. Nepaisant to, jiems išmokėtos tūkstantinės išmokos.
Praėjusią kadenciją į tokią situaciją buvo patekusi „valstietė“ Asta Kubilienė.
2022 metais mėginta pataisyti Seimo statutą, kad taip nebenutiktų, tačiau ir tuomet pataisa atmesta.
