Seime liko vienas žingsnis, kad Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta vykdžiusi nusikaltimus.
Už LKP veiklą vertinantį įstatymą po svarstymo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – šeši, 12 parlamentarų susilaikė.
„Reikia suprasti, kad mes esame pasmerkę represines struktūras, bet nesame pasmerkę tos organizacijos, kuri vadovavo toms represinėms struktūroms. Jos pavadinimas keitėsi, savarankiškumo lygis taip pat skyrėsi, bet kaip istorinį reiškinį įvardinti tikraisiais pavadinimais, nes priešingu atveju mes būsime nenuoseklūs“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo konservatorius Valdas Rakutis.
„Mes turime šitai įvardinti, kitaip jaunoji karta nesupras, kaip iš tikrųjų su mumis buvo“, – pridūrė jis.
„Bus iškraipyta istorija“
Socialdemokratas Julius Sabatauskas nepritarė projektui nepritarė.
„Jeigu norime atlikti istorijos makiažą, nedarykime to grubiai. (…) Visus tapyti viena spalva yra netinkama“, – sakė jis.
J. Sabatauskas minėjo komunistų partijai priklausiusius Alytaus politinį veikėją Feliksą Džiautą, Nepriklausomybės akto signatarą Vladimirą Beriozovą, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
„Jeigu priimsime tokį įstatymą, (…) bus iškraipyta istorija“, – kalbėjo socialdemokratas.
Šio projekto autorius konservatorius Audronius Ažubalis sako, kad įstatymu sprendžiamas LKP, kaip juridinio asmens, nusikalstamų veikų klausimas, kartu įvertinant ir partijos vadovus, kolaboravusius su okupantais.
„Partijos eiliniai, tegu ir pasiekę aukštą profesinį pripažinimą, tačiau nebuvę jos aukščiausioje nomenklatūroje ir nepadarę nusikalstamų veikų, nėra kažkaip specialiai išskiriami“, – teigė konservatorius.
Grupė socialdemokratų registravo pasiūlymą, kuriuo įstatyme būtų atskirta nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) atsiskyrusi LKP ir toliau SSKP platformoje veikusi LKP.
„Kaip vienas iš šio įstatymo rengėjų, manau, kad pataisa svarbi ir kviesčiau jai pritarti, jei po šio svarstymo bus pritarta įstatymo projektui“, – sakė A. Ažubalis.
Komunistų partijoje – buvęs valstybės vadovai
Liberalas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad „komformistiškai į Komunistų partiją įstoję asmenys padarė ir daug gerų dalykų Lietuvai“.
„Mes tokių paradoksų turime daug, pavyzdžiui, pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis buvo komunistų partijos narys, pirmasis prezidentas Brazauskas, Paksas, Grybauskaitė, Gitanas Nausėda – tautos renkami valstybės vadovai, visi išvardinti asmenys yra buvęs Komunistų partijos nariai“, – dėstė E. Gentvilas.
Pagal projektą būtų pripažįstama, jog LKP vykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais Sovietų sąjungos okupuotoje Lietuvoje įtvirtinta diktatūra.
Taip įstatymu būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, sovietizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimą, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.
Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.
2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.
Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.
1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.