Seimas antradienį pritarė Alkoholio įstatymo pataisoms, kurios leis ūkininkams pardavinėti jų gaminamus tradicinius alkoholinius gėrimus.
Už šias įstatymo pataisas priėmimo stadijoje balsavo 63, susilaikė 22, prieš balsavo 15 parlamentarų. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.
Įstatymo pataisomis bus suteikta teisę ūkininkams, kurie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai, kaimo turizmo sodybose gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, tačiau ne daugiau kaip 1000 litrų per kalendorinius metus.
Kaip aprašoma įstatyme, ūkininko gaminamas tradicinis alkoholinis gėrimas – iki 65 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimas, pripažintas tautinio paveldo produktu,
Pataisų rengėjų teigimu, mažintų nusikalstamumą šalyje, mat būtų užtikrinta alkoholio gamybos apimčių ir gaminamų gėrimų kokybės kontrolė.
Numatoma, kad, licencijas naminei degtindarystei įsigijus apie 200 kaimo turizmo sodybų, kurios gamins po 500 litrų grynojo alkoholio, jos, mokėdamos akcizą, biudžetą papildytų apie 1 mln. eurų per metus.
20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai.
Vyriausybė projektui pritarė, tačiau pasiūlė jį papildyti nuostata, pagal kurią parduoti naminį alkoholį būtų leidžiama tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje ir tik galutiniam vartotojui. Be to, Ministrų kabinetas ragina įpareigoti ūkininkus tikrinti gaminamų gėrimų kokybę ir saugą laboratorijose.
Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.
