Seimas ėmėsi profesinio mokymo pertvarkos

Seimas ėmėsi profesinio mokymo pertvarkos

BNS / JP nuotr.

Seimui ketvirtadienį pristatytos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos pataisos, kuriomis keičiama profesinio mokymo tvarka. Projektų paketui po pateikimo Seimo nariams pritarus vienbalsiai, toliau pataisas svarstys parlamentiniai komitetai.

„Švietimas yra ne tik tautos egzistencijos pamatas, bet ir būtina vystymosi sąlyga, todėl profesinio mokymo sektorius turi būti reformuojamas. Tai nėra vien tik prezidentės, bet visų mūsų užduotis – siekti stabilaus, darnaus ekonominio vystymosi ir gyventojų tikėjimo savo ir valstybės ateitimi“, – sakė pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Pataisos apribotų galimybę neribotai valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose – pirminis profesinis mokymas nemokamas būtų tik du kartus. Du kartus įgijus profesiją vėliau nemokamas būtų tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas būtų nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.

Baltijos implantologijos klinika

„Siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų valstybės lėšų panaudojimą siūloma nustatyti, kiek kartų asmuo gali įgyti formalią profesinę kvalifikaciją valstybės lėšomis pirminiu būdu ir skatinti kvalifikacijos įgijimą tęstiniu būdu – t.y. ne daugiau kaip du kartus asmenims, baigusiems vidurinio ugdymo įstaigas, antrąją kvalifikaciją įgyjant tęstiniu būdu, ir ne vėliau kaip vieną kartą tęstiniu būdu asmenims, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį už valstybės lėšas“, – projektus pristatė sakė patarėja.

Pagal pataisas, mokslų nebaigus tektų valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų – draudimo, transporto lengvatų ir pan.

„Siūloma įtvirtinti nuostatas, kokiais atvejais asmuo privalo grąžinti  valstybės finansavimą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti valstybės pasitikėjimu, sąžiningai naudoti išteklius“, – pabrėžė prezidentės atstovė.

Taip pat pataisomis numatoma profesines mokyklas pertvarkyti į viešąsias įstaigas (dabar tai daugiausia biudžetinės įstaigos), į jų valdymą tikimasi labiau įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus. Besimokančiųjų profesinėse mokyklose rengimas būtų labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje. Profesinę kvalifikaciją mokinys galėtų įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį.

Profesinio mokymo pertvarka turėtų apimti ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų.

Anot Prezidentūros, Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių.

Šiuo metu šalies profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.

Kastytis Kerbedis

Vasaris

Autodraivas

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.