Seimas atmetė siūlymą įstatyme įtvirtinti pareigą Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valstybinį auditą.
Antradienį tai numatančias Kultūros komiteto vicepirmininko konservatoriaus Vytauto Juozapaičio pateiktas LRT įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 37 parlamentarai, prieš buvo 29, susilaikė 25 tautos atstovai. Parlamentarai nesutiko projekto tobulinti ir nutarė jį atmesti.
LRT įstatymo pataisas inicijavę konservatoriai mano, kad jas priėmus, sumažėtų politikų įtaka LRT turiniui.
Jeigu Seimas būtų pritaręs, įstatyme atsirastų nauja nuostata, kad „Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka LRT valstybinį auditą ir Vidaus audito tarnybos veiklos išorinę peržiūrą.“
Pateikdamas projektą V. Juozapaitis sakė, kad juo „siekiama apginti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą”.
Seime svarstomas parlamentarų grupės inicijuotas nutarimo projektas dėl valstybinio LRT veiklos audito, jo nuomone, yra inicijuotas politiškai angažuotų Seimo narių. Politiko įsitikinimu, auditą reikia įteisinti įstatymu, o ne proginiu nutarimu.
„Auditas turi būti, bet svarbu, kad jis nebūtų proginis, o įtvirtintas įstatymu, kad jis nebūtų naudojamas kažkokiems kerštams vykdyti. Įstatymas turi didesnę galią negu proginis Seimo nutarimas“, – pateikdamas įstatymo pataisas sakė V. Juozapaitis.
Pasak jo, jas priėmus būtų išvengta nesusipratimų, nereikalingų debatų ir ginčų, nes tuomet auditas nebūtų politiškai angažuotas, o būtų reguliariai atliekamas.
Kaip ELTA jau skelbė, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio bei kitų Seimo narių iniciatyva dėl valstybinio LRT veiklos audito įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Jeigu Seimas priims nutarimą, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė turėtų atlikti iki rugsėjo 1 dienos.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
