Sėdimas darbas – vis didėjanti problema

Sėdimas darbas – vis didėjanti problema

JP / Freepik.com nuotr.

Remiantis 2019 m. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atliktos įmonių apklausos duomenimis, pastebimas naujas pavojus darbuotojų sveikatai – ilgas sėdėjimas. Vykdant jau trečiąjį tokį tyrimą Europoje apie naują ir kylančią riziką (ESENER-3), apklausta daugiau kaip 45 tūkst. įmonių įvairiuose veiklos sektoriuose 33-ose Europos šalyse. Net 59 proc. respondentų ilgą sėdėjimą įvardino kaip naują atskirą rizikos veiksnį.

Ilgo, nepertraukiamo sėdėjimo pavojų darbuotojų sveikatai dažniausiai nurodė finansų ir draudimo (92 proc. šiam sektoriui atstovaujančių respondentų), informacijos ir komunikacijos (92 proc.) bei valstybinės administracijos (89 proc.) sektorių atstovai.

„Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus lemiantys veiksniai per pastaruosius keletą metų išaugo. Šiame sąraše ne tik ilgalaikis nepertraukiamas sėdėjimas, bet ir netaisyklingas krovinių tvarkymas, pasikartojantys rankų ar riešų judesiai, kurie gali atsirasti ne tik dirbant prie konvejerių, bet  ir ilgai dirbant kompiuteriu, kas dažniausiai ir lemia kaulų ir raumenų sistemos pažeidimus.“, – pastebi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus  specialistė Nerita Šot.

BIC

Skaitmenizavimas – neatsiejama darbo dalis

Naujausioji ESENER-3 apklausa parodė, kad net 85 proc. apklaustų įmonių darbuotojai naudojasi asmeniniais kompiuteriais, 77 proc. – nešiojamaisiais kompiuteriais, telefonais, planšetėmis ar kitais išmaniaisiais prietaisais, likusiųjų įmonių darbuotojai savo darbo vietoje susiduria su kitais skaitmeniniais įrenginiais. Tik 6 proc. respondentų teigė nenaudojantys nei vieno iš skaitmeninių prietaisų.

Ši statistika rodo, jog skaitmeninės technologijos jau yra daugelio įmonių darbo dalis, tačiau skaitmeninių technologijų įtaką darbuotojų sveikatai išskiria ir apsvarsto mažiau nei trečdalis jas naudojančių įmonių.

„Naujausioms technologijoms veržiantis į visas darbo sferas, svarbu aiškiai įsivertinti jų sukeliamas rizikas. Vienu iš tokių iššūkių gali tapti ir augantis poreikis tobulėti bei reguliariai atnaujinti darbuotojų įgūdžius, todėl svarbu kuo anksčiau įdiegti specialius procesus ir atidžiai stebėti darbo aplinką, suprasti darbuotojų poreikius ir aiškiai komunikuoti bet kokius technologinius pokyčius“, – teigia VDI specialistė.

Daugėja ir psichosocialinių rizikos veiksnių

Tyrimo metu dėmesys sutelkiamas ne tik į fizinius, bet ir emocinius bei psichologinius rizikos veiksnius darbuotojų sveikatai. Tokiais darbe gali tapti tiek išoriniai veiksniai – sunkiai sukalbami klientai, pacientai ar mokiniai, priekabiavimas, patyčios; tiek vidiniai – stresas, didelis krūvis, prasta vidinė komunikacija ir procesų valdymas ar nepakankamas darbuotojų įtraukimas į sprendimus.

„Neturint tinkamo pasiruošimo su psichosocialinėmis rizikomis susitvarkyti gali būti itin sunku. Tai rodo ir tyrimo metu apklaustų įmonių atsakymai – didžioji dalis respondentų nurodė, kad stresą, patyčias ir priekabiavimą valdyti yra sunkiau nei fizines rizikas darbe. Pagrindinės to priežastys yra ne tik darbuotojų nenoras atvirai kalbėti apie tokias problemas, bet ir informuotumo bei specialistų pagalbos stoka“, – sako N. Šot.

Specialistė pažymi, jog dalis įmonių jau diegia įvairias priemones psichosocialinių rizikų valdymui, tačiau patikina, kad informuotumas apie jas dar pakankamai mažas. Tik 59 proc. visoje ES apklaustų įmonių nurodė turintys pakankamai informacijos šių rizikų valdymui, o Lietuvoje šis skaičius kol kas siekia vos 38 proc.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.