Savo neįgalų vaiką nužudyti pasikėsinusiai moteriai teismas skyrė laisvės apribojimą

AutoriusAustėja Masiokaitė-Liubinienė (bns)FotoBNS

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę moteriai, pasikėsinusiai nužudyti savo neįgalų vaiką.

„Teisėjų kolegija nusprendžia pripažinti kalta (…) ir skirti dvejus metus laisvės apribojimo“, – paskelbė teisėjas Arūnas Paštuolis.

Kalta pripažinta moteris turės per dvejus metus susirasti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bylos duomenimis, moteris, siekdama nužudyti, numetė mažametį nuo tilto. Teismas įvertino, kad ji pripažino kaltę, gailėjosi, be to, taip pasielgė dėl beviltiškos vaiko būklės, jis sužalotas nebuvo.

Įvertinus keturias atsakomybę lengvinančias aplinkybes, moteriai skirta lengvesnė nei sankcijoje numatyta bausmė už tokį nusikaltimą.

Advokatas mato svarbų precedentą

Nuosprendžio išklausyti atvyko ir kaltinamoji bei jos advokatas. Šis teigė, jog paskirta bausmė gynybą tenkina.

„Tai yra viena švelniausių bausmės rūšių, numatyta Baudžiamajame kodekse. Rūta buvo pripažinta kalta dėl pasikėsinimo įvykdyti pakankamai sunkų nusikaltimą, bet teismas, atsižvelgęs į visą mūsų gynybinę poziciją ir pateiktus argumentus manė, kad bausmės, numatytos sankcijoje skyrimas būtų neproporcingas“, – žurnalistams sakė moters advokatas Mindaugas Bliuvas.

„Mano nuomone, pirminis vertinimas, kad mes esame teisiškai tikrai patenkinti tokiu teismo sprendimu“, – kalbėjo jis.

Pasak advokato, teismas šioje byloje moters buvimą beviltiškoje būsenoje pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

„Aš manau, kad tai yra labai svarbus precedentas: kad tam tikras valstybinių institucijų šaltumas, reakcijos neadekvatumas, leidžia teismui siekti tam tiktų tikslų, tai yra, švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės“, – teigė gynėjas.

Pasak M. Bliuvo, įsiteisėjus teismo sprendimui, bus siekiama, kad motina ir vaikas grįžtų į pilnavertį gyvenimą.

Švelnios bausmės prašė ir prokuroras

Prokuroras taip pat prašė skirti laisvės apribojimo bausmę. Pasak jo, prašyti švelnios bausmės buvo galima dėl to, kad moteris atlygino žalą – padengė civilinius ieškinius.

„Teismas konstatavo esant netgi daugiau lengvinančių aplinkybių negu aš pasisakiau savo baigiamojoje kalboje ir visos tos aplinkybės lėmė siūlymą dėl bausmės. Įvykio pati situacija nėra paprasta, nes buvo nustatyta sunki nepagydoma liga vaikui, mama labai jautriai sureagavo, kiek matyti iš bylos medžiagos, ir tiesiog impulsyviai pasielgė“, – kalbėjo prokuroras Tomas Stelionis.

Jo teigimu, tokios bylos yra sudėtingos tiek žmogiškąja, tiek faktine prasme.

„Pačiai kaltinamajai dar ikiteisminio tyrimo metu buvo labai sunku kalbėti ir nebuvo galimybės išsamiai ją išklausti“, – sakė prokuroras.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Prieš paskelbimą – piketas

Prieš paskelbimą prie teismo susirinko piketuotojų būrelis: šešios moterys, kurios pačios augina autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, siekė atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria tokios šeimos bei ragino skirti joms daugiau valstybės pagalbos.

„Mes negalime reikalauti iš teismo priimti vieną ar kitą sprendimą, mes tik tikimės, kad teismas bus nešališkas, objektyvus. Vienas yra teigiamas momentas šios bylos – užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad šiai mamai nebuvo suteikta pagalbos“, – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovė Tatjana Narkevičienė.

Pati autistišką dukrą auginanti moteris pasakojo, kad Kaune atokvėpio paslaugą gali gauti tik maža dalis neįgalių vaikų, autistiškus vaikus auginančios šeimos tokios galimybės neturi.

„Šiai dienai yra absoliutus nulis. Sako – plėtokime paslaugas. Apskrito nulio išplėtoti neišeina, reikia sukurti“, – pastebėjo ji.

Viešosios įstaigos „Ištiesk pagalbos ranką“ vadovė Loreta Mickūnaitė, taip pat dalyvavusi pikete, pasakojo, kad net ir tais atvejais, kai pagalba egzistuoja, ji kainuoja, ir šios kainos yra neįveikiamos daugumai šeimų, ypač jeigu vieniša mama dėl vaiko negalios negali dirbti.

„Kai kurios paslaugos yra tiesiog neįperkamos – net jeigu jos ir yra. Dažniausiai trūksta ir specialistų šitoms paslaugoms teikti“, – pastebėjo ji.

Moteris svarstė, jog ir asmeninis asistentas, kurio paslaugos taps galimos nuo liepos, gali būti daugumai socialiai remtinų šeimų neprieinama paslauga.

Piketo dalyvės pabrėžė, kad neįgalių vaikų tėvai, negalėdami gauti socialinių paslaugų, ne tik negali dirbti, bet ir neturi galimybės, pavyzdžiui, atsigulti į ligoninę, nes nėra kam tuo metu prižiūrėti vaikus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Du klaipėdiečiai bus teisiami dėl tyčinio bankroto ir per 190 tūkst. eurų iššvaistymo

confident-noyce

Prezidentas siūlo A. Valantiną skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju

confident-noyce

A. Veryga apie teismo sprendimą: keista, kad teisininkai nesužiūrėjo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau