5.2 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 25 balandžio, 2024

Sausio 13-osios išvakarėse Seimas pareiškė pagarbą laisvės kovotojams

AutoriusJūratė Skėrytė (BNS)FotoBNS

Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos parlamentas specialia rezoliucija pareiškė pagarbą laisvės kovotojams ir pabrėžė jo svarbą prisidedant prie totalitarinių režimų žlugimo Europoje.

Taip pat pasiūlyta sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.

Už konservatoriaus Emanuelio Zingerio rengtą dokumentą antradienį balsavo 117 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas politikas susilaikė.

„Tai didingas Lietuvos žmonių ir lietuvių tautos įvykis. 30 metų nuo „Žalgirio mūšio“ – Sausio 13-osios – kurį mes laimėjome. Mes laimėjome šį mūšį, ir pasaulis tada aidu ataidėjo pripažinimą“, – pateikdamas projektą sakė parlamentaras.

Anot jo, rezoliucija norima nulenkti galvas prieš aukas.

Joje pažymima, kad 1991 metų sausį buvo atremta Sovietų Sąjungos agresija prieš 1990 metų kovo 11 dieną atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

„Sausio 13-oji yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą“, – rašoma dokumente.

Anot jo, Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota, o iškovota krauju.

Daugiausia diskusijų parlamente kėlė punktas dėl buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio paminėjimo.

Pirminiame dokumento variante priminta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Tačiau daliai opozicijos nuogąstaujant, jog tokiu būdu norima V. Landsbergį pripažinti buvus valstybės vadovu, ji pakeista taip: „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo, aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.

Rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į propagandinę ir dezinformacinę veiklą, „kuria bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjų atminimą, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką“.

Joje smerkiamas Rusijos Federacijos institucijų sprendimas persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu.

Per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms

confident-noyce

Seime – siūlymas numatyti atsakomybę už prekių su autoritarinių ir totalitarinių režimų simboliais gabenimą

confident-noyce

Parengus naują Tautinių mažumų įstatymą, LLRA-KŠS narė abejoja, kad jis bus priimtas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau