Šauktinių amžius sutrumpintas iki 23 metų

Šauktinių amžius sutrumpintas iki 23 metų

Jūratė SKĖRYTĖ (BNS) / KAM nuotr.

Į privalomąją karo tarnybą bus kviečiami 18 metų sulaukę jaunuoliai, bet ne vyresni kaip 23 metų.

Be to, kariai savanoriai negalės būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Karo prievolės bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pataisas.

BIC

Dabar įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis anksčiau yra minėjęs, kad paankstinant šauktinių amžių norima kuo mažiau sutrikdyti civilinį gyvenimą – kad į karo tarnybą pakviestiesiems nereikėtų palikti šeimų, darbo vietų, verslų ir pan.

Pagal priimtą pataisą, 26 metų riba palikta galioti tiems asmenims, kuriems karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.

Taip pat palikta nuostata, kad savanoriškai šauktiniais kariais gali tapti 18 – 38 metų vyrai ir moterys.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl minėtų pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį maždaug 25 – 30 tūkst. sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis.

Kasmet į privalomąją karo tarnybą pašaukiama 3,8 tūkst. – 4 tūkst. jaunuolių.

Ketvirtadienį Seimas taip pat uždraudė kariams savanoriams būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Numatyta, kad karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu, kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo politikų įgaliojimų pradžios.

Sutartis bus atnaujinta kitą dieną, nutrūkus politikų įgaliojimams.

„Reikia tikėtis kad prieš kitus rinkimus jau nekils tokių nesusipratimų, kokių buvo kilę prieš šiuos savivaldos rinkimus“, – sakė pataisos autorius konservatorius Andrius Kupčinskas.

Per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Vyriausioji rinkimų komisija tuomet nusprendė, kad rinkimų įstatymas jiems nedraudžia duoti tarybos nario priesaikos.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Kariai savanoriai pagal kitus teisės aktus laikomi kariuomenės dalimi.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Krašto apsaugos savanorių pajėgose  tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

AIK

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.