14 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 22 spalio, 2020

Saturno mėnulis Titanas labai sparčiai tolsta nuo planetos

Kaip ir mūsų pačių Mėnulis, kasmet mažyte dalimi tolsta nuo Žemės, taip ir kiti palydovai elgiasi su savo planetomis šeimininkėmis.

Mūsų Mėnulis nuo Žemės kasmet nutolsta per 3,8cm.

Mokslininkai manė žinantys tempą, kuriuo didysis mėnulis Titanas tolsta nuo Saturno, tačiau neseniai jie atliko stulbinantį atradimą: pasinaudodami duomenimis iš NASA „Cassini“ kosminio erdvėlaivio, jie nustatė, kad Titanas tolsta šimtą kartų greičiau, nei anksčiau manyta – maždaug 11 centimetrų per metus.

Šie atradimai gali padėti atsakyti į amžius alinusį klausimą. Mokslininkai žino, kad Saturnas susiformavo prieš 4,6 milijardus metų, ankstyvosiomis Saulės sistemos egzistencijos dienomis, tačiau kur kas daugiau neužtikrintumo supa planetos žiedų ir jos daugiau nei 80 palydovų sistemą.

Nustatyta, kad palydovas iš pradžių buvo gerokai arčiau Saturno, kas reikštų, kad visa sistema plėtėsi sparčiau nei buvo manyta anksčiau.

Titano tolimo tempo atradimai taip pat pateikia svarbų naujos teorijos patvirtinimą, kuri aiškina ir prognozuoja, kaip planetos veikia savo palydovų orbitas.

Paskutinius 50 metų, mokslininkai tas pačias formules taikė skaičiuodami kaip greitai mėnulis tolsta nuo savo planetos, o šis tempas gali taip pat būti panaudotas mėnulio amžiaus nusakymui.

Šios formulės ir klasikinės teorijos, kuriomis jos remiasi, buvo taikomos visiems mažiems ir dideliems palydovams visoje mūsų Saulės sistemoje.

Daryta prielaida, kad sistemose tokiose kaip Saturno, kur egzistuoja dešimtys palydovų, išoriniai mėnuliai, kaip Titanas, į išorę migravo lėčiau nei palydovai, esantys arčiau planetos. Šį faktą lėmė mėnulių išsidėstymas. Lėčiau migruojantys yra toliau nuo planetos šeimininkės gravitacijos.

Prieš keturis metus, teorinės astrofizikos mokslininkas Jim Fuller, šiuo metu dirbantis Kalifornijos technologijos institute, paskelbė tyrimą, kuris šias teorijas apvertė aukštyn kojomis.

Fuller teorija prognozavo, kad išoriniai palydovai gali migruoti į išorę panašiu tempu, kaip ir vidiniai mėnuliai, nes jie tampa įkalinti kitokiose orbitos sąlygose, kurios yra susietos su tam tikru planetos svyravimu ir nusviedžia juos į išorę.

„Naujieji matavimai reiškia, kad tokio tipo planetos-palydovo sąveikos gali būti gerokai svarbesnės, nei pirmiau manyta, ir kad tai gali būti taikoma daugybei sistemų, tokių kaip kitos planetinių palydovų sistemos, egzoplanetos, esančios už mūsų Saulės sistemos ribų, ir net dvinarių žvaigždžių sistemos,“ – sakė Fuller, naujojo tyrimo bendraautorius.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Radiacijos lygiai Mėnulyje daugiau nei dvigubai didesni, nei kosminėje stotyje

confident-noyce

„Minimėnulis“ ar kosminė šiukšlė? Prie Žemės orbitos prisijungs naujas objektas

confident-noyce

Japonijos užmojai: Mėnulyje planuoja pastatyti fabriką

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau