Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų lengviau prieinamos.
„Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia. Matome būtinybę didinti paslaugų skaičių, priartinant jas prie žmogaus, nepaisant to, kurioje vietoje jis gyvena – mieste ar regione“, – sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.
Jo teigimu, plečiant ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiama kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, sudaryti jam sąlygas kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, kiek įmanoma apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.
Plečiasi namuose teikiamų paslaugų pasiūla, sveikatos priežiūra – ir dienos centruose
M. Čiurlionis pažymėjo, kad siekiama išplėtoti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklą, apimantį ne tik paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namuose. Tokiu būdu pacientas didžiąją dalį paslaugų gali gauti neišeidamas iš namų, o į sveikatos priežiūros įstaigą gali kreiptis, kai jo sveikatos būklė reikalauja didesnių intervencijų ar stacionarinio gydymo.
„Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną“, – sakė jis.
SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas pabrėžė, kad dienos centrus lankantiems gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir juose.
„Dienos centre žmogus gali gauti slaugytojo, kineziterapeuto ir neseniai prie slaugos komandos prisijungusio ergoterapeuto paslaugas. Taip slaugos komandos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas namuose, gali užtikrinti jų tęstinumą“, – aiškino M. Čiurlionis.
M. Čiurlionio teigimu, nuo 2024-ųjų pokyčiai palies ir stacionarios ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.
„Siekiame investuoti į specializuotą demencija sergančių pacientų priežiūrą. Tam skiriamos Europos Sąjungos investicijos sustiprins savivaldybių infrastruktūrą, pritaikys ją demencija sergantiems žmonėms, bus plečiamos paliatyviosios priežiūros apimtys. Investicijos pasieks ir nepagydomomis ligomis sergančius pacientus – planuojama skirti kelis šimtus naujų papildomų lovų“, – kalbėjo jis.
