Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį nesiėmė spėlioti, kiek sklandžiai parlamente toliau kelią skinsis Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai.
„Tai matysime. Čia ne orų prognozė. Kai praeis, tai ir matysime“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Seimas ketvirtadienį svarstys dalį – keturis Vyriausybės teikiamos mokesčių pertvarkos pakete esančius projektus, kuriuos analizavo ir tobulino parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Parlamentarai svarstys su dalies draudimo sutarčių apmokestinimu, pelno mokesčio tarifo didinimu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų pakeitimais bei vadinamojo cukraus mokesčio įvedimu susijusias pataisas.
PVM pakeitimai apima ir siūlymą panaikinti lengvatinį tarifą šildymui – būtų įvestas standartinis 21 proc. tarifas.
Pasak S. Skvernelio, lengvata šildymui nebereikalinga, nes šiuo metu didelė dalis mažų ir vidutinių pajamų gavėjų ir taip turi teisę ir kompensacijas.
„Tai šildymo lengvatos panaikinimas, jis duoda tiktai vieną dalyką, kad atsiranda tam tikras teisingumas, nes ne visi tokią lengvatą turėjo priklausomai nuo šildymosi rūšies“, – sakė Seimo pirmininkas.
Siekdamas laiku priimti mokesčių reformos įstatymų pakeitimus, Seimas pirmadienį rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį ir svarstys likusius mokestinius pakeitimus, susijusius su gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto apmokestinimu.
Kartu su mokesčių reforma yra svarstomas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas nustatyti 1044 eurų dydžio papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) už kiekvieną vaiką – BFK trečiadienį pritarė „Nemuno aušros“ frakcijos analogiškam siūlymui.
BNS rašė, kad valdantieji siekia mokesčių pakeitimus priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Vyriausybė planavo, kad priėmus jos siūlytą mokesčių pakeitimų variantą kitais metais į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkti apie 280 mln. eurų, 2027 metais – 552 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.
Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.
