S. Skvernelis nemato pagrindo L. Savickui ar J. Kairiui trauktis iš pareigų

AutoriusAustėja Masiokaitė-Liubinienė (BNS)Fotobns
S. Skvernelis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako nematantis pagrindo iš pareigų trauktis specialiojo liudytojo statusą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų turintiems Vyriausybės vicekancleriui Lukui Savickui ir savo patarėjui sveikatos apsaugos klausimais Jonui Kairiui.

„Šiandien nematau pagrindo L. Savickui trauktis, nėra susvyravęs pasitikėjimas ir neturiu jokių faktinių duomenų, kad galėčiau tą nuomonę kažkaip kitaip pagrįsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Premjeras teigė nematantis, jog specialiojo liudytojo statusas, suteiktas jo komandos nariams, keltų reputacinę žalą Vyriausybei.

„Šitas statusas nekelia jokios reputacinės žalos – nei vienam, nei kitam asmeniui įtarimai nėra pareikšti“, – teigė premjeras.

Premjeras sakė kalbėjęsis su L. Savicku ir išgirdęs jo patikinimus, kad šis vykdė savo pareigas.

„Be abejo, kad kalbėjau, bet kadangi jis tokioje įdomioje situacijoje, turi įsipareigojimą rašytinį nekalbėti apie detales, tai tiesiog paaiškino, kad jokių kaltinimų jam nėra ir būti negali, buvo vykdomos tiesioginės pareigos vadovaujantis Vyriausybės įstatymu“, – sakė S. skvernelis.

Jis teigė, kad jo pozicija savo patarėjo Jono Kairio atžvilgiu yra „analogiška“.

„Analogiškose situacijose, kaip suprantu, yra abudu“, – sakė premjeras.

FNTT BNS trečiadienį patvirtino jog J. Kairys kaip specialusis liudytojas  6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo byloje apklaustas rugsėjo 1 dieną. Antradienį teisėsauga portalui lrt.lt patvirtino, jog tokiu pačiu statusu apklaustas ir L. Savickas, jis apklaustas rugsėjo 4 dieną.

„Aš pasitikiu abiem patarėjais, pasitikiu politine komanda ir ministerijos tarnautojais. Žinau, kaip dirbo, kokiomis sąlygomis dirbo, kokius sprendimus reikėjo priimti. Detalių negaliu žinoti, kadangi, kaip minėjau, ir jie negali kalbėti, nesu ir aš supažindintas su detalėmis, dėl to kokių kitokių faktinių duomenų neturiu“, – trečiadienį sakė premjeras.

Asmuo kaip specialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L. Savickas premjero Sauliaus Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

J. Savickas savo ruožtu delfi.lt teigė, kad Vyriausybė atliko koordinacinį vaidmenį, o sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

J. Kairys premjero patarėju sveikatos apsaugos klausimais paskirtas kovo 9 dieną, likus savaitei iki karantino paskelbimo.

Kaip yra rašęs LRT Tyrimų skyrius, greituosius testus pasiūliusios ir tiekusios įmonės „Profarma“ vadovai kovo 16-ąją, pirmąją koronoviruso karantino dieną, susitiko su premjero patarėju J. Kairiu.

J. Kairys patvirtino, kad apie susitikimą su „Profarmos“ atstovais tą pačią dieną informavo kitą tuometinį premjero patarėją – už ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimus atsakingą L. Savicką.

Greitieji testai pirkti iš „Profarmos“,  jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.

Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.

Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, kaip rašė BNS, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.

Iš viso FNTT tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę. Tuometinis laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas liepos viduryje mirė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Premjeras: maksimali suma už vakcinas siektų 125 mln. eurų, perteklių bus galima parduoti

confident-noyce

Premjeras: Baltijos tautų vienybė tik stiprėja

confident-noyce

Premjeras: linkstama prie sprendimo pirkti visų gamintojų vakcinas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau