Lietuvos banko (LB) vadovui Gediminui Šimkui neseniai iškėlus valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondo kūrimo idėją, (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad toks fondas didintų pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, jog toks fondas pasiteisintų tik tuomet, jei daug žmonių nepasikėtų kaupimu privačiuose fonduose.
„Valstybinis pensijų fondas būtų svarbi detalė, kuri daliai visuomenės suteiktų papildomą pasitikėjimą šia kaupimo sistema. Mes nesakome, kad turėtų nelikti privačių pensijų fondų. Jie, be abejo, galėtų likti ir galėtų konkuruoti, kaip ir veikia šiuo metu. Tačiau daliai visuomenės, mūsų galva, valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.
„Tai taip pat galėtų tapti ir tam tikru inkaru, kuris galėtų užtikrinti pakankamai mažus pensijų (fondų administravimo – BNS) mokesčius – tai taip pat didina sukaupimą per ilgą laikotarpį“, – pridūrė LB valdybos narys.
Pasak ministro V. Šilinsko, tokį fondą galima būtų steigti tik tuomet, jei iš tikrųjų būtų nemažai kaupimu privačiuose fonduose nepasitikinčių žmonių.
„Tikslas galėtų būti nebent, kurį būtų galima atliepti, tai pasitikėjimo klausimas. Ir čia yra klausimas, kiek yra žmonių, kurie nepasitiki privačiais fondais, bet pasitikėtų valstybiniu. Jeigu tokių žmonių yra pakankamas skaičius, manau, kad yra logiškas sprendimas steigti. Jeigu tokių žmonių nėra daug, matyt, neapsimokėtų ir nevertėtų to daryti“, – LRT radijui sakė V. Šilinskas.
Anot jo, privačių pensijų fondų administravimo kaštus būtų galima sumažinti keičiant reguliavimą.
„Ar įmanoma pigiau, sunku pasakyti. EBPO tyrimas parodė, kad pas mus kaštai fondų administravimo yra vieni mažiausių – 0,5 proc., tai jie šiai dienai yra nedideli. Ir pasiekus tam tikrą administruojamą sumą, kai suma auga, kitais metais netgi mažės“, – kalbėjo V. Šilinskas.
„Bet tai nereiškia, kad tai nėra įmanoma dar sumažinti (administravimo kaštų – BNS), ir tas tikslas yra geras. Bet aš nemanau, kad tikslas būtų pasiektas steigiant valstybinį fondą, kuris sukonkuruotų ir padarytų pigiau“, – pridūrė jis.
Anot S. Krėpštos, valstybės fondas neišspręstų visų pensijų sistemos problemų, tačiau būtų „svarbi dėlionės detalė, kuri padėtų judėti tinkama linkme“, be to, jis galėtų investuoti į šalies ekonomiką daugiau nei 10 proc. sukauptų lėšų – daugiau nei šiuo metu investuoja privatūs fondai.
Jo teigimu, antrojoje pakopoje visa apimtimi šiuo metu dalyvauja 800 tūkst., arba maždaug 55 proc. dirbančių žmonių: „Ar tai pakankamas dydis? Mūsų galva, ne“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pensijų kaupimo fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma.