Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro fojė „A“ galerija pristatė humanitarinių mokslų daktarės, dailininkės, poetės, fotografės Salomėjos Jastrumskytės darbų parodą „Euklidai“. Aplankyti parodą ir įvertinti bei susipažinti su menininkės darbais galima iki balandžio 15 dienos.
S. Jastrumskytė – surengusi ne vieną parodą įvairiuose Lietuvos bei užsienio miestuose, bet Panevėžyje jos darbai eksponuojami pirmą kartą. Tačiau panevėžiečiams – meno žinovams – Salomėja gerai žinoma: ji pristatė „A“ galerijos surengtas žinomų menininkų Vilmanto Marcinkevičiaus, Raimondo Gailiūno, Broniaus Gražio, Šarūno Saukos darbų parodas.
Parodos atidaryme menininkė S. Jastrumskytė mielai sutiko pabendrauti ir atsakyti į keletą klausimų.
– Kodėl parodą pavadinote „Euklidai“? Kurį Euklidą – graikų filosofą ar graiką matematiką pagerbėte?
– Idėja labai sena. Patys pirmieji eskizai gimė 2001 metais. Tuomet pirminis pavadinimas buvo „Sėdintis Euklidas“. Tuo pačiu pavadinimu pernai ir buvo atidaryta paroda Vilniuje. Tai buvo pirmas kartas, kai paroda „Sėdintis Euklidas“ eksponuota Lietuvoje, nes pirmieji euklidiški darbai eksponuoti užsienio parodų salėse. Patys pirmieji „Sėdintį Euklidą“ išvydo Oslo (Norvegija) gyventojai. Tai buvo 2001 metai. 2005 metais Euklidas išvažiavo pasėdėti į Vokietiją, o dar po metų 2006-siais Euklidas sėdėjo Gente (Belgija), stažuotės metu. Euklido idėja keliauja ir gimsta, muzikiniais terminais kalbant, superciklas, kuris galbūt tęsis visą mano gyvenimą.
– Tie visi įamžinti Euklidai skirtingi? Ar Euklidas vis dar sėdi?
– Drobėse atsišakoja daugybinės linijos, bet jas vienija tas pats stilius. Man kilo mintis, kad Euklidui užtenka sėdėti. Juolab kad tų Euklidų atsirado kelios generacijos, kelios kartos. Jie tokie daugybiniai. Todėl pamaniau, kad ši paroda tebūnie „Euklidai“. Tai gali būti Euklidas – senovės graikas matematikas, dabar žinomas kaip „Geometrijos tėvas“ gyvenęs prieš kelis šimtus metų prieš mūsų erą. Tas geometriškumas man kaip menininkei – labai svarbus. Jis liečia pirminius pirmapradžius elementus. Jie gali būti suprasti geometriškai kaip plokštumą – taškas, linija…
– Paveiksluose tų pirmapradžių elementų daug ir jie tarsi yra, arba galima įžvelgti, įvairiausi ženklai, simboliai. Jie svarbus jums kaip menininkei?
– Nuo ženklų ir simbolių sąmoningai stengiuosi atsiriboti. Tiek savo eilėraščiuose, tiek tapyboje. Tačiau neišvengiama, kad žmonėms, žiūrintiems į mano darbus, tokios asociacijos kyla. Juolab kad mūsų pasąmonė prisodrinta ženklais bei simboliais. Buvo tokių sutapimų, kai mokslininkas iš JAV atlėkęs į mano parodą įrodinėjo, kad mano darbuose nemažai kabalistinių ženklų. Tą išgirdau, kai man buvo 22 metai ir neturėjau jokio supratimo, kas tai yra kabala.
Vienaip ar kitaip nieko keisto, kad mano tapyboje įžiūrimi simboliai. Iš kolektyvinės pasąmonės pasisemiam daug dalykų. Mus supantys kultūriniai sluoksniai milžiniški, o juose slypintis ženklai bei simboliai persipina. Tuomet vieni klausia „kas tai?“, kiti „kodėl?“. O tų paaiškinimų ir atsakymų į tuos klausimus yra begalė. Tuos paaiškinimus stengiuosi numanyti vedina smalsumo, tačiau kuomet tapau atsiriboju ir eksperimentuoju su tuo, kas yra mano viduje. Stengiuosi atsiriboti nuo įvairių aksiomų. Tai laisvas žaidimas formomis, jausmais, bet ir ne tik tai.
Tai tarsi bandymas apčiuopti geometrines, parageometrines pozicijas iki jų tapymo būtybe: objekto, daikto, kūno. Tai tarsi apybraižos. Net man pačiai atrodo, kad savo paveiksluose apčiuopiu būtybes. Nustembu ir ilgai žiūriu bei nagrinėju tas būtybes savo kūryboje…
– Paveiksluose dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Kai kuriuose paveiksluose baltą spalvą užkariauja juoda. Tamsa nugali šviesą?
– Tai vėlgi kultūriniai klodai. Tai nėra tamsos kova su šviesa, arba atvirkščiai. Manyčiau, dominuoja plonytė riba, tarpas tarp „yra“ ir tarp „nėra“. Tačiau jeigu mes bandome kažką pamatyti, vadinasi tai egzistuoja.
– Užsiminėt apie savo eilėraščius. Darbuose atspindi eilės, arba atvirkščiai eilėse tapyba?
– Poezija tiesiogiai nėra susijusi su tapybos darbais. Pavadinčiau tai atsitiktiniais atitikimais. Tiesa, yra keli eilėraščių fragmentai, kurie pritiko parodai „Euklidai“. Todėl tarpuose tarp darbų tie fragmentai ir pakabinti. Tačiau tos eilės modifikuotos ir jos tarsi skiria tapybos darbus į tris dalis. Tai tarsi kelias nuo Euklido graiko matematiko iki Euklido graiko filosofo.
Iš dr. Vido Poškaus recenzijos „Platono, Aristotelio randai, arba keletas pastabų apie Salomėjos Jastrumskytės kūrybą“:
„Ilgokai mąstėme, kaip pavadinti samprotavimus apie Salomėjos Jastrumskytės kūrybą – Platono ar Aristotelio randai?
Dėl randų nebuvo jokių didelių keblumų. Randai (išskyrėme kursyvu, kadangi randų nereikia priimti už gryną pinigą – kaip medicininio reiškinio) šios menininkės darbuose – tai esminiai struktūriniai elementai, tai tos tamsios linijos ir dėmės, prakalbinančios šviesias plokštumas ir eilinį kartą patvirtinančios banalią tiesą, kad be tamsos nebūtų šviesos, ir atvirkščiai.
Taigi, apibūdinimą randai galima suprasti ir kaip tiesioginę nuorodą, ir kaip tam tikrą metaforą. Pirmas dalykas – S. Jastrumskytė iš tiesų raižo, brauko, braižo, užtepa, užpiešia, pažymi, pakoreguoja plokštumas. Šis veiksmas primena dar pirminių kultūrų žmonėms būdingą polinkį visaip žymėti savo kūnus – juos raižyti, taip paliekant randus , o iš šių formuojant ištisas geometrines struktūras.
S. Jastrumskytės ant plokštumų piešiami vaizdai neabejotinai yra racionaliai suvokta ir jausmiškai išgyventa kolektyvinės pasąmonės vaizdinių abėcėlė. Čia galima pamatyti tuos ženklus, perskaityti jų teikiamas reikšmes, kurių pobūdis ir teikiama informacija mažai kuo skiriasi nuo neolitinių indų „dekoro“ (visgi tai ne tik puošyba!) ar archainių ideogramų.“
Biografija
Salomėja Jastrumskytė gimė 1975 metais kovo 24 dieną Skaudvilėje. Mokėsi Tauragės 2-ojoje vidurinėje mokykloje.
1995-2000 m. bakalauro studijos Šiaulių universiteto Dailės fakultete.
2000-2001 magistro studijos Šiaulių universiteto Dailės fakultete.
2003-2009 m. – dailėtyros doktorantūros studijos Vilniaus dailės akademijoje.
2011 m. spalio 21 d. Vilniaus dailės akademijoje apgynė daktaro disertaciją „Sinestezijos
fenomeno konceptualūs virsmai XIX-XX a. Vakarų meno teorijoje ir praktikoje. Kritinė
analizė“.
2006-2007 m. stažavo Muzikologijos ir psichoakustikos institute (IPEM) Gento universitete
Belgijoje.
2006 m. mokslinis tiriamasis darbas Paryžiaus bibliotekose. Moka anglų, rusų, lotynų, prancūzų
kalbas.
S. Jastrumskytė – Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja.