-0.9 C
Panevėžys
Pirmadienis, 28 lapkričio, 2022

Rusijos ugnikalnyje aptiko naują egzotišką mineralą

Autoriustechnologijos.ltFotoairpano

Ugnikalniai priskiriami prie destruktyviausių ir labiausiai baimę keliančių reiškinių planetoje. Tačiau ugnikalniai ne tik naikina, bet ir kuria.

Rusijos mokslininkai pranešė apie vieno tokio kūrinio atradimą – neįprastą mineralą, kurio mokslininkai dar niekada nėra užfiksavę: viliojančią, gyvybingai mėlynai žalią kristalizuotą medžiagą, kurią pavadino petrovitu.

Mineralas buvo rastas Rusijos tolimųjų rytų vulkaniniame komplekse, Tolbačiko ugnikalnio prieigose Kamčiatkos pusiasalyje.

Tolbačiko išsiveržimo istorija siekia tūkstančius metų, tačiau išsiskiria du reikšmingi įvykiai: 1975–1976 m. „Didysis Tolbačiko plyšių išsiveržimas“ ir antrasis, mažesnis tęsinys, įvykęs 2012–2013 m.

Pirmojo įvykio metu išsiveržimų jėga suplėšė daugybę ugnikalnių vulkaniniame komplekse ir atvėrė uolėtą reljefą, kuris, kaip paaiškėjo, yra turtingas fumarolio nuosėdų ir niekur kitur nematytų mineralų gysla.

Iš viso Tolbačiko ugnikalnis atskleidė apie 130 skirtingų tipų mineralų, kurie čia buvo nustatyti pirmą kartą, iš kurių naujausias yra petrovitas – sulfato mineralas, kuris formuojasi iš mėlynų stulpelinių kristalinių plokščių su dujiniais intarpais.

Čia tirtas egzempliorius buvo atrastas 2000 m., netoli antrojo pelenų kūgio, susijusio su 1975 m. išsiveržimu, ir buvo saugomas vėlesnei analizei.

Gali būti, kad tai buvo ilgas laikas, tačiau ši analizė dabar rodo, kad šis ryškiai mėlynas mineralas turi savitų molekulinių požymių, kurie iki šiol buvo reti.

Petrovito kristalinės struktūros vario atomas turi neįprastą ir labai retą septynių deguonies atomų koordinaciją“, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius, kristalografas Stanislavas Filatovas iš Sankt Peterburgo universiteto.

Petrovitas, manoma, kristalizuojasi tiesiogiai nusodinus vulkanines dujas, įgauna formą kaip mėlynos kriptokristalinės plutos, apgaubiančios smulkią piroklastinę medžiagą.

Cheminiu lygiu petrovitas atstovauja naujo tipo kristalinėms struktūroms, nors hipotetiniu požiūriu jis yra panašus į saranchinaitą (taip pat rastas Tolbačiko ugnikalnyje, nepaprastai spalvotas).

Pažymėtina, kad petrovito molekulinė struktūra, susidedanti iš deguonies atomų, natrio sulfatų ir vario, yra iš tikrųjų porėta, rodanti tarpusavyje susijusius kelius, kurie galėtų leisti natrio jonams migruoti per struktūrą.

Jeigu šią sistemą pavyktų atkurti laboratorijoje, komandos manymu, tai turėtų svarbią reikšmę medžiagų moksle, ir leistų rasti naujų būdų sukurti katodus, naudojamus baterijose ir elektriniuose prietaisuose.

„Šiuo metu didžiausia problema yra nedidelis pereinamojo metalo vario kiekis mineralinio kristalo struktūroje“, – sako Filatovas.

„Tai gali būti išspręsta laboratorijoje sintetinant junginį, kurio struktūra yra tokia pati kaip petrovito“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl automobiliu vilkto ugniagesio šuns

confident-noyce

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą FNTT tyrėjo ir advokato piktnaudžiavimo

confident-noyce

Dėl kokių priežasčių Vezuvijaus ugnikalnis šiandien laikomas vienu pavojingiausių?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau