Rusija, paleisdama mėnuleigį „Luna 25“, penktadienį pirmą kartą per beveik 50 metų pradėjo misiją į Mėnulį. Kosminis aparatas Mėnuliui tyrinėti čia turėtų nusileisti Pietų ašigalyje ir, be kita ko, ieškos vandens.
Zondą gabenanti nešančioji raketa „Sojuz-2.1b“, kaip ir planuota, 9.10 val. vietos laiku (1.10 val. Vidurio Europos vasaros laiku) pakilo iš naujojo „Vostočnyj“ kosmodromo Amūro regione – startą tiesiogiai transliavo rusų kosmoso agentūra „Roskosmos“. Kelionė į Žemės palydovą truks puspenktos dienos. Dėl techninių problemų šis pirmoji nuo 1976 m. misija į Mėnulį prieš tai buvo atidėta.
Iš tikrųjų zondas jau seniausiai turėjo būti Mėnulyje. Pirmas planuotas zondo startas buvo 2012 m., o pastarąjį kartą jį ketinta paleisti 2022 m. gegužę. „Luna 25“ yra Rusijos Mėnulio programos dalis. Ši iki 2040 metų numato ir kosminę stotį ant dangaus kūno.
Tikimasi, kad „Luna 25“ padės sukurti minkšto nusileidimo technologiją. Tam zondas paims Mėnulio grunto mėginių ir juos analizuos. Tarp planuojamų tyrimų taip pat yra paviršiaus sluoksnių Mėnulio pietinio ašigalio srityje analizė.
Vykdydama Rusijos Mėnulio programą, „Roskosmos“ agentūra pradžioje bendradarbiavo su Europos kosmoso agentūra „Esa“. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip 17 mėnesių „Esa“ nutraukė bendradarbiavimą su Maskva.
