Rugpjūčio mėnesį, lyginant su liepa, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina išaugo 9 proc. ir siekė 107 Eur / MWh.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos tam turėjo permaininga vėjo gamyba, išaugusi gamtinių dujų kaina, elektros importas iš Centrinės Europos, neveikiantis „EstLink 2“ kabelis ir suvartojimui užtikrinti pasitelktų šiluminių elektrinių gamyba.
„Rugpjūtį fiksuotas nežymus vidutinės kainos augimas, o gamybos ir suvartojimo kiekiai išliko panašūs kaip liepos mėnesį. Tačiau pažvelgę į detalesnius dienos ar valandinius duomenis galime pastebėti ir reikšmingų pokyčių rinkoje. Vienas jų – augantis neigiamų valandinių kainų skaičius. Rugpjūtį jų fiksavome net 29 valandas. Paskutinį kartą tiek daug neigiamų kainų buvo gegužę“, – pranešime cituojama A. Krasauskienė.
Specialistė pastebi, kad praėjusį mėnesį didelė vėjo elektrinių gamyba fiksuota tik retkarčiais. Didesnę mėnesio dalį suvartojimui užtikrinti reikėjo vietinių šiluminių elektrinių gamybos bei importo.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje ir Estijoje vidutinė mėnesio elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo panaši ir siekė 100 Eur / MWh. Didžiausias kainų augimas Baltijos jūros regione fiksuotas Vokietijoje, kur kainos išaugo 21 proc. ir siekė 82 Eur / MWh. Tuo metu mažiausios kainos fiksuotos Švedijos šiaurinėse zonose, kur elektra kainavo 7 Eur / MWh, praneša „Litgrid“.
Skaičiuojama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 959 GWh. Tai 2 proc. mažiau nei liepos mėnesį.
Bendrovė nurodo, kad iš viso Lietuvoje per rugpjūtį buvo pagaminta 610 GWh elektros. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
