Melancholiją ir tamsius vakarus iškeitė į aistrą šokiams

Melancholiją ir tamsius vakarus iškeitė į aistrą šokiams

Dovilė BARVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / Dovilės BARVIČIŪTĖS nuotr.

Niekada nesimokę šokio meno, bet visada svajoję savo jėgas išbandyti ant parketo, būrys miestiečių ir Panevėžio rajono gyventojų į šalį metė visus kompleksus, nustūmė rudeninę melancholiją ir tamsius vakarus iškeitė į įvairiausiomis spalvomis tviskančią šokių aikštelę. Su meile ir entuziazmu, su geros nuotaikos užtaisu ir energija, įvairaus amžiaus ir profesijų poros keletą kartų per savaitę praveria šokių studijos duris ne tik, kad išmoktų šokių žingsnelių, bet ir patirtų malonumą judant šokių ritmu.

Atrasti šokį padėjo sužadėtinis

BIC

Į Beržų progimnazijos aktų salę rinkosi ne mokiniai, o suaugusieji, nuo 18 iki 65 metų ir vyresni neprofesionalūs šokėjai. Tai mokytojai, valytojai, verslininkai, prokurorai, valstybės tarnautojai, policininkai, sekretorės, medicinos darbuotojai, darželio auklėtojos, statybininkai, fotografai, namų šeimininkės, mažus vaikus auginančios mamos ir kitų profesijų atstovai. „ Šokiai mums teikia džiaugsmą ir malonumą. Tai tapo ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu“, – vieningai teigė tą vakarą susirinkę šokėjai.

Štai, kad ir Ramygaloje gyvenanti, vienoje įmonėje administratore dirbanti ir Ramygalos kapeloje „Ramgala“ grojanti Aistė Čyplytė po solo šokių repeticijos nusivalo prakaitą, persiauna avalynę, pasitinka savo partnerį ir toliau tęsia pamoką, skirtą mokytis šokti poroje.

„Visada norėjau šokti, ypač pramoginius šokius, bet bijojau, kad nejausiu ritmo, kad nesugebėsiu padaryti taip, kaip reikia, nors ir esu baigusi muzikos mokyklą“, – kalba 29 metų A. Čyplytė.

Aistei išpildyti svajonę padėjo jos sužadėtinis Ramūnas. Tai jis moterį atvedė į šokių pamokas.

„Pirmąją mūsų pažinties dieną Bistrampolio dvare Ramūnas mane išmokė šokti rumbą. Tada supratau, kad nebėra kur trauktis, kad privalau nuošalyje palikti visas baimes ir nepasitikėjimą. Jo paskatinta ir padrąsinta pagaliau ryžausi įgyvendinti svajonę. Čia radau, ko ieškojau: draugišką atmosferą, nuoširdų tarpusavio bendravimą ir gerą nuotaiką“, – pasakoja Aistė.

Mama ir sūnus – neišskiriama pora

Šios grupės centre bene dažniausiai atsiduria neįprastas – mamos ir sūnaus duetas. 42 metų darželio auklėtoja Asta Pašakarnienė ir dvidešimtmetis Mantas į šokių pamokas važinėja iš Dembavos.

„Aš visada norėjau šokti, bet neturėjau su kuo. Prieš metus draugė pasiūlė ateiti į šį kolektyvą. Atvažiavau, apsižiūrėjau ir likau nustebinta, kad šoka tiek daug porų. Grįžau namo ir pasiūliau jaunėliui sūnui, bet jis atsisakė. Tada pakalbėjau su Mantu, ir jis sako – gerai, važiuojam ir šokam“, – su šypsena kalba šokyje save atradusi A. Pašakarnienė.

Tiesa, Mantui šokis nesvetimas. Jis vaikystėje lankė pramoginius šokius, todėl jausdamas nostalgiją šiam pomėgiui savęs nevaržė. Vaikinas norėjo būti aktyvus ir neleisti vakarų prie kompiuterio ar televizoriaus.

Pora pamena, kad pirmos pamokos buvo įdomios, bet kuo toliau, tuo labiau repeticijos vargino, lyg ir pradėjo nusibosti, gal net ir veiklą norėjosi keisti. Tačiau kaip tik tuo metu prasidėjo kolektyvinės kelionės į Kauną, Palangą, šventiniai renginiai, įvairūs konkursai. Pora „persilaužė“, dar labiau susipažino su kolektyvu, ir mintys viską mesti tirpo lyg rūke. Atsirado dar daugiau noro ir entuziazmo. Jeigu mama negali dalyvauti repeticijoje, Mantas į šokių salę ateina vienas.

„Šokiai pakelia nuotaiką, gerina judesių koordinaciją ir plastiškumą, suteikia gracingumo ir stiprina sveikatą. Šių priežasčių, ko gero, pakanka, kad nereikėtų niekada atsisakyti progos patrypti ant parketo. Gaunam daug energijos, todėl grįžus į namus dar ilgai nesinori eiti miegoti. Čia ateiname ne tik pašokti, bet ir su kolektyvu pabūti, pabendrauti, mes kaip viena šeima“, – pasakoja duetas.

Beje, šokiai nėra vienintelis Astos ir Manto užsiėmimas. Mama kartu su sūnumi prakaitą lieja ir sporto salėje.

Gėda nesimokyti

Dar viena šokį įsimylėjusi pora – po 44 metus skaičiuojanti Jurgita ir Andrius Kairiai iš Gustonių. Jurgita – drabužių siuvėja, Andrius – langų montuotojas. Ant parketo pora žingsnelius dėlioja jau penkerius metus ir sako, kad kartais žmonės atsisako minties apie šokius, nes mano, kad jų kūno sudėjimas yra netinkamas. „Nereikėtų taip manyti. Esame gyvas įrodymas, kad šokti gali ir antsvorį turintys žmonės. Šokiai tinka visiems, nepriklausomai nuo žmogaus kūno tipo. Ir nors treniruotės kartais būna labai sunkios, juk reikia ne tik fiziškai dirbti, bet ir galvoti, skaičiuoti, mes sakome: gėda ne nemokėti – gėda nesimokyti“, – teigia šokėjai.

Jurgita ir Andrius ypač atvira ir nuoširdi pora, kad ir kaip būtų sunku ant parketo, veiduose jie vis tiek išspaudžia šypseną. Anksčiau manę, kad valsas labai lengvas šokis, pora persigalvojo ir teigia priešingai – valsas ir sambo yra bene sunkiausiai įkandami šokiai. O šokant aistringąjį ir mylimiausią poros šokį tango atsiveria tikrasis poros santykis.

„Kai pajunti, kad gali valdyti savo kūną, vesti partnerę šokio ritmu, apima neapsakomas malonumo jausmas. Ir išmokti pagrindų nėra sunku. Reikėtų įsijausti ne tik į tai, kaip taisyklingai atlikti šokių judesius, bet ir į muzikos garsus“, – patirtimi dalijasi Andrius.

Šokti visada svajojo Jurgita, ji ir pasiūlė vyrui lankyti šokių pamokas, šis be jokių atsikalbinėjimų sutiko. Apie pasirinkimą lankyti šokius pora iš pradžių niekam nepasakojo, žinojo tik tėvai.

„Šokti pradėjom rugsėjį, o sausį buvo mūsų jubiliejai. Na ką, nustebinom savo svečius – sušokom rumbą“, – prisimena pora.

Paneigti nusistovėjusius stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones skuba ir Kauniečių pora iš Velžio. 37 metų sporto trenerė Kristina ir 39 metų verslininkas Mindaugas šoka jau septintus metus. Daugelis žmonių įvairiuose užsiėmimuose tiesiog nori išsiplėšti iš rutinos ir praskaidrinti savo kasdienybę, kiti ieško bendraminčių, treti nori išmokti amato. O Kristina ir Mindaugas rado būdą, kaip po darbų pabūti kartu.

„Užsiėmimai mums su vyru duoda kur kas daugiau nei vien šokių žingsnelių pamokos. Mes pailsim, atsipalaiduojam, būnam kartu“, – sako pora.

Rado tai, ko ieškojo

Tą vakarą kalbintos poros kaip sutarę teigė, kad labai svarbu rasti ir gerą šokių mokytoją, kuris įžvelgtų potencialą kiekviename savo mokinyje, matytų jų galimybes, o ne ribas. Kad mokytojas gebėtų kiekvieno žmogaus judesio pagalba atskleisti asmenines istorijas ir individualumą. Būtent tokią savo vedlę, 35-erių šokių mokytoją Agnę Motuzienę mato šokėjai.

„Mūsų vadovė labai talentinga pedagogė ir nepaprastai nuoširdus žmogus, ji taip dėl mūsų stengiasi, sugeba motyvuoti, įkvėpti pasitikėjimo. Ir visada įvertina mūsų pastangas. Tai ne tik šokių kolektyvas, tai labiau laisvalaikio klubas, nes mes ne tik repetuojame, koncertuojame, dalyvaujame konkursuose, bet ir kartu ilsimės, pramogaujame, keliaujame“, – pasakojo šokėjai.

A. Motuzienė – pasvalietė, dviejų vaikų mama, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar Lietuvos sporto universitetas). Ten mokėsi šokio ir kūno kultūros. Šiuo metu Agnė yra motinystės atostogose ir dirba šokių studijos „Aistra šokiui“ vadove Panevėžyje.

„Kai nori, viską spėji“, – šypsosi moteris ir priduria, jog kartais būna labai pavargusi, bet žino, kad repeticijoje atsigaus. Ten atsidaro antras kvėpavimas. Viskas pasimiršta, nuovargis, rūpesčiai, įtampa greitai ištirpsta.

Nuo valso iki tango

Studijos „Aistra šokiui“ suaugusiųjų mokymo programoje Lotynų Amerikos šokiai: čia čia čia, rumba, samba, džaivas; Karibų šokiai: salsa, bačiata; pramoginiai šokiai: svingas, ritminis fokstrotas; standartiniai šokiai: lėtas valsas, Vienos valsas, tango, kvikstepas.

Anot Agnės, šokių pamokose žmonės gauna gerų emocijų, malonų fizinį aktyvumą, stiprina savo raumenis, išmoksta naujų šokių ar jų elementų, kas nori, pasiruošia varžyboms ir jose dalyvauja arba paruošia tiesiog gražius pasirodymus šventėms. O emocijų būna įvairių, kartais šokėjai tiesiog daug juokiasi, kartais linksmai leidžia laiką kartodami jau išmoktus šokius, kartais rimtai dirba. Tad pamoka niekada nepraeina liūdnai, kad ir kokia ji būtų – visada tik su gerais norais ir linksmomis emocijomis.

Be to, Agnė pastebi, kad pačių šokėjų norai būna labai įvairūs: vieni nori išmokti šokti, kiti – dalyvauti renginiuose ar varžybose, dar kiti – gerai praleisti laiką, kartais palaikyti savo antrąją pusę, daugiau praleisti laiko su mylimuoju. Vienas iš šokėjų yra pasakęs: kur daugiau būsi tiek laiko susikibęs už rankų, apsikabinęs ir prisiglaudęs, jei ne šokiuose.

„Žinoma, galimybės irgi įvairios, vieniems sunkiau, kitiems lengviau, vieni stipresni fiziškai, kiti geriau atsimena brėžinius, bet iš esmės visi vienodai mokomės ir anksčiau ar vėliau išmokstame“, – teigia A. Motuzienė.

Inreal

Lukdas

Tropikų saulė

Dizainas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.