Ankstyvą antradienio rytą danguje Mėnulis praris Marsą, o šį reiškinį astronomai vadina Mėnulio okultacija.
Panašus į užtemimą, kuomet Žemė, Mėnulis ir Saulė išsirikiuoja linijoje, okultacijos metu išsirikiuoja Žemė, Mėnulis ir kažkuri planeta. To rezultate, antradienį, „pradings“ Raudonoji planeta, kuri pasislėps tiesiai už Mėnulio.
Šis reiškinys bus matomas kai kuriose JAV dalyse, Kanadoje, Meksikoje ir tam tikrose Centrinės Amerikos vietovėse,
Mėnulio okultacija, kurioje dalyvauja planeta, yra retas reiškinys. Iš skirtingų pasaulio vietų per dešimtmetį yra susiduriama su vos keliais šiais reiškiniais.
Šio fenomeno stebėjimui žmonėms neprireikia teleskopų, nes tiek Mėnulis, tiek Marsas yra pakankamai ryškūs, kad juos būtų galima stebėti plika akimi.
Tikslus laikas, kada Mėnulis pradings už Mėnulio ir vėliau vėl pasirodys kitoje jo pusėje, priklauso nuo tikslios stebėjimo lokacijos.
Rytinėje Jungtinių Amerikos valstijų pusėje gyvenantiems žmonėms okultaciją stebėti reikės po Saulės patekėjimo, dėl ko vyraujant dienos metui šį reiškinį stebėti gali būti sudėtinga.
Gyvenantieji Didžiosiose Lygumose ir Uolinių kalnų regione susidurs su palankesnėmis stebėjimo sąlygomis, nes Marsas už Mėnulio pasislėps tamsiame, priešaušrio danguje ir vėl pasirodys jau apie saulėtekį.
Vakarinė JAV turėtų tikėtis geriausių stebėjimo sąlygų. Nors reiškinys prasidės, kai Marsas ir Mėnulis bus nematomi ir pasislėpę žemiau horizonto, tačiau iš už Mėnulio Marsas išlys gerokai prieš saulės šviesai nušviečiant dangų.
Antradieninis reiškinys yra vienas iš TOP 10 iš 2020 metų astronomijos reiškinių ir vienintelis toks, kuris bus matomas Šiaurės Amerikoje. Tai taip pat yra pirmasis Mėnulio Marso okultacijos atvejis, stebimas JAV nuo 2013 metų gegužės 9 dienos.
Kitos pasaulio vietos panašius reiškinius stebės metų eigoje, tarp jų ir gruodžio 14 d. kuomet Europoje matoma Mėnulio ir Merkurijaus okultacija.