Renovuota plaukikų kalvė laukto džiaugsmo neatnešė

Renovuota plaukikų kalvė laukto džiaugsmo neatnešė

Kone dešimtmetį renovacijos laukęs „Žemynos“ progimnazijos baseinas, kur treniruojasi sportinio meistriškumo jau pasiekę sportininkai ir jaunieji plaukikai, po ilgokos pertraukos atvėrė duris. Iš valstybės investicijų fondo baseino rekonstrukcijai buvo skirta 800 tūkst. litų. Nors po rekonstrukcijos baseinas nė iš tolo neprimena to, kas buvo, atnaujinimo darbais džiaugiasi ne visi.

Nušvito viltis

Kaip teigė „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas, prieš tris dešimtmečius statytas baseinas per tą laiką nebuvo remontuotas: pačiame baseine atsilupo plytelės, nuo drėgmės išpuvo vidus durys, o persirengimo kambariai ir dušinės neatitiko higienos reikalavimų.

BIC

Nepaisant itin prastų sąlygų, baseine treniravosi garsiausi ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos plaukikai: Darius Grigalionis, Mindaugas Sadauskas, Jūratė Ladavičiūtė, čia taip pat aukščiausio sportinio meistriškumo siekia ir 2016 m. Rio de Ženeiro olimpinėms žaidynėms ruošiasi Danas Rapšys.

„Žemynos“ progimnazijos baseine per metus treniruojasi apie 350 jaunųjų plaukikų, kurie varžybose nosis nušluosto kitų didžiųjų miestų, turinčių modernias plaukimo sporto bazes, bendraamžiams.

Nors Panevėžio plaukikų pasiekimai neginčytini, R. Grilauskui per dešimtmetį nepavyko įtikinti miesto valdžios prisidėti prie baseino rekonstrukcijos. Tik 2007 m. pavyko pinigų išprašyti pastato išorei sutvarkyti. Matydamas, kad jeigu nieko nesiims, apverktinos būklės plaukikų kalvę teks net uždaryti, R. Grilauskas kreipėsi į Seimo narį Petrą Narkevičių. Praėjusių metų kovą pasiekė žinios, kad iš valstybės investicijų fondo skirta 800 tūkst. litų.

Romualdui Grilauskui per dešimtmetį nepavyko įtikinti miesto valdžios prisidėti prie baseino rekonstrukcijos.

Rekonstrukciją organizuoti buvo pavesta miesto Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriui. Baseinas kapitališkai sutvarkytas per metus laiko.

„Valstybinė komisija leidimą naudotis atnaujintu baseinu davė praėjusių metų gruodžio 30-ąją, o mūsų sportininkai čia treniruojasi jau nuo sausio 5-osios. Planuojame, kad oficialus rekonstruoto baseino atidarymas bus sausio 17-ąją, kada bus pasveikinti geriausi mūsų plaukikai ir jų treneriai, pristatyti metų rezultatai“, – JP sakė „Žemynos“ progimnazijos direktorius.

Nesugebėjo išnaudoti pinigų

Rekonstrukcijos metu buvo apšiltintas stogas, sutvarkytos lubos, pakeisti lietaus nuotekų vamzdžiai, sienų, grindų ir baseino plytelės, įrengta moderni vandens perpylimo sistema, pastatyti starto bokšteliai. Deja, visa kita – dušinės, persirengimo kambariai, trenerių kambariai ir kitos patalpos ir toliau mena gūdžius sovietmečio laikus. Į darbų sąmatą net nebuvo įtrauktos vidaus durys, todėl progimnazijos direktorius pats savo iniciatyva jas pakeitė.

„Už penkias vidaus duris ir langą bei šviestuvų laikiklius mokykla statybos įmonei liko skolinga apie 10 tūkst. litų. Jeigu atvirai, dar nežinau, iš kur reikės gauti šią sumą. Nepakeisti durų negalėjome, juk kaip atrodytų – viskas sutvarkyta, o durys begriūvančios“, – sakė R. Grilauskas.

Dar prieš pradedant rekonstrukcijos darbus Savivaldybės atstovai informavo, kad 800 tūkst. nepakaks sutvarkyti visos baseino infrastruktūros, tačiau baigiant atlikti darbus paaiškėjo, kad liko nepanaudoti 55 tūkst. litų. Nors buvo galima skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą ir už šiuos pinigus sutvarkyti nors dalį rekonstrukcijos nesulaukusių patalpų, valdininkai net nesivargino to daryti. Todėl 55 tūkst. litų sugrįžo į valstybės biudžetą.

Dar prieš pradedant rekonstrukcijos darbus Savivaldybės atstovai informavo, kad 800 tūkst. nepakaks sutvarkyti visos baseino infrastruktūros, tačiau baigiant atlikti darbus paaiškėjo, kad liko nepanaudoti 55 tūkst. litų.

„Pinigus valdėme ne mes, todėl tikrai negaliu atsakyti, kodėl ne visi pinigai buvo panaudoti. Bet faktas tas, kad iš 800 tūkst. buvo įsisavinti tik 744 tūkst. Nors mes patys turėjome prisidėti, kad patalpos būtų gražesnės“, – apmaudo dėl prarastų taip reikalingų lėšų neslėpė R. Grilauskas.

Jo teigimu, apmaudu ne tik dėl taip sunkiai gautų lėšų nepanaudojimo, bet ir dėl tam tikrų renovacijos niuansų. Sportininkai ir jų treneriai pageidavo, kad būtų įrengti patys naujausi starto bokšteliai, tačiau buvo pastatyti senesnės kartos.

„Norint siekti didelio sportinio meistriškumo reikia ir pačių naujausių starto bokštelių. Tai ypač aktualu sportininkams, besitreniruojantiems plaukimo nugara rungtyje, kaip mūsų D. Rapšys. Tokie bokšteliai turi būti su trijų pozicijų atrama, o čia – tik viena, metalinis lankas turi būti iš šono, o čia – iš priekio. Pageidavome bokštelių, kurie naudojami visame pasaulyje, o gavome visai kitus. Turėsime ieškoti kitų galimybių, kaip juos pakeisti. Be to, vasarį turėtų paaiškėti, ar iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gausime lėšų antram renovacijos etapui – dušams ir persirengimo kambariams tvarkyti“, – sakė R. Grilauskas.

Apie vaikus negalvojo

Lietuvos rinktinės trenerė ir perspektyviausio Lietuvos plaukiko D. Rapšio mokytoja Ina Paipalienė neslėpė apmaudo dėl netinkamai rekonstruoto baseino. Trenerės teigimu, viskas padaryta atmestinai, net nesitariant su sportininkus ruošiančiais specialistais.

„Dar nedaug teko plaukioti, nes su vaikais dabar esame treniruočių stovykloje Alytuje. Bet kiek mačiau, viskas blogai: pradedant starto bokšteliais ir baigiant vandens perpylimo sistema. Bokšteliai neatitinka jokių reikalavimų, su jais net negalime mokyti vaikų plaukti, jau nekalbant apie sportinį meistriškumą. Iš Plaukimo federacijos sulaukiau skambučio, kad specialiai D. Rapšiui treniruotis jie nupirko atramas, bet net jų negalime pritvirtinti prie dabar esančių bokštelių“, – kalbėjo I. Paipalienė.

Visas baseinas išklotas mėlynomis plytelėmis, kurios tinkamos nebent namų voniai. Dėl intensyvios plytelių spalvos baseine po vandeniu tamsu, todėl nesimato, kaip plaukia vaikai. Esant tokioms sąlygoms gerai išmokyti vaikų plaukti neįmanoma.

„Baseino kraštai turi būti iškloti neslidžiomis plytelėmis, tačiau to nebuvo padaryta. Dabar mažesni vaikai neturi kur užsikabinti, rankytės slysta. Ne iki galo buvo sutvarkyta ir visa vandens perpylimo sistema: moderniuose baseinuose kraštai būna nužeminti, o čia ir liko aukšti – kaip senoviniame baseine“, – didžiausius trūkumus vardijo trenerė.

Jos teigimu, pikčiausia, kad visi, net mažesni miestai sugebėjo savo baseinus rekonstruoti pagal visus reikalavimus, o Panevėžys – ne.

„Kodėl Alytus ar bet kuris kitas miestas sugebėjo ir už mažesnę sumą rekonstruoti savo baseinus, o Panevėžys kažkodėl ne. Rekonstruojant baseiną pirmiausia reikia galvoti apie vaikus, kurie čia treniruojasi, bet šiuo atveju jie liko paskutinėje vietoje. Net nežinau, kaip dabar varžyboms teks ruoštis ir su profesionaliais sportininkais. Labai liūdna, kad pinigai išleisti didžiuliai, o rezultato nėra“, – apgailestavo I. Paipalienė.

Rinkosi mažesnę blogybę

Baseino renovaciją prižiūrėjusio miesto Savivaldybės Statybos ir statinių skyriaus vedėjas Andrius Aukštakalnis JP teigė, kad priekaištai dėl neišnaudotų pinigų – nepagrįsti. Visi darbai, kurie buvo suplanuoti, atlikti, o tai, kad pavyko sutaupyti lėšų, paaiškėjo tik baigus rekonstrukciją ir jau buvo per vėlu skelbti papildomą viešųjų pirkimų konkursą.

„Tų 55 tūkst. litų mes neturėjome, jie net nebuvo paimti iš valstybės biudžeto. Lėšų dušams ir persirengimo kambariams sutvarkyti ir taip nebūtų užtekę, o visi kiti darbai, kaip ir buvo suplanuota, buvo padaryti“, – teigė A. Aukštakalnis.

O sportininkų ir jų trenerių pastabos dėl netinkamų starto bokštelių ir baseine išklotų plytelių, anot vedėjo, gerokai perdėtos. Viskas buvo padaryta pagal projektą, tik nepavyko gauti progimnazijos direktoriaus pageidautų bokštelių. Šie bokšteliai įstaigą geriausiu atveju būtų pasiekę tik sausį, o rangovai darbus privalėjo baigti iki gruodžio. Tad buvo pasirinkta mažesnė blogybė.

„Sumontuoti bokšteliai tikrai tinkami. Čia ne tinkamumo ar netinkamumo, o gerumo klausimas. Mokykla norėjo pačių geriausių, o gavo labai gerų. Rangovui nepavyko laiku gauti pageidaujamų bokštelių, todėl privalėjome rinktis kitą variantą. O dėl pašiurkštintų plytelių – jos buvo sudėtos pagal projektą galinėse baseino sienelėse, kur apsiverčia plaukdami plaukikai. Gal tie, kurie nepatenkinti, net nebuvo panėrę į baseiną, nes aš pats jas čiupinėjau. Kita vertus, kodėl niekas pretenzijų nereiškė tada, kai tik buvo vykdomi projektavimo darbai, kodėl tik dabar, kai rekonstrukcija baigta“, – į kritiką sureagavo A. Aukštakalnis.

„Žemynos“ progimnazijos baseiną jau gali išbandyti ir visi panevėžiečiai: darbo dienomis čia plaukioti galima nuo 20.15 val., o šeštadieniais nuo 16 val.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.