Šiemet įsigaliojo naujovė pelno nesiekiančių organizacijų rengiamose metinėse veiklos ataskaitose pateikti duomenis apie kiekvienos organizacijos savanorių veiklą.
Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovės Aistės Gudaitienės teigimu, atvėrus šiuos duomenimis, atskleidžiamos ne tik aktyviausios šalies savanorių organizacijos. Šis pokytis, anot jos, taip pat puiki priemonė, kuri kartu užtikrina ir didesnį organizacijų skaidrumą.
„Įmonių ir organizacijų Registrų centrui pateiktos finansinės ir veiklos ataskaitos, jose esanti informacija bei duomenys leidžia visuomenei geriau susipažinti su atskirų juridinių asmenų veikla, o sprendimų priėmėjams tampa pagrindu analizuoti ir spręsti įvairius klausimus.
Pelno nesiekiančių organizacijų duomenys apie savanorių veiklą prisideda prie dar didesnio skaidrumo, o taip pat padeda visuomenei įvertinti savanorystės mastą Lietuvoje, kurios nauda organizacijose dar kartais nebūna atrasta“, – pranešime spaudai teigė A. Gudaitienė.
Pranešama, kad analizuojant organizacijų ataskaitas tik už 2022 metus, matoma, kad jose dirbusių savanorių skaičius yra beveik 120 tūkstančių, o bendras savanoriškos veiklos valandų skaičius – beveik 5 mln. valandų. Taigi vidutiniškai vienam savanoriui per metus teko po beveik 40 val. savanoriškos veiklos, rodo Registrų centro duomenys.
„Be abejo, šie skaičiai galimai neparodo pilno savanorystės vaizdo, kadangi duomenų tikslumas priklauso nuo juos teikiančių subjektų, o ir savo ataskaitas, deja, bet pateikia ne visos organizacijos, neatmestina ir klaidų tikimybė. Nepaisant visko, tai yra pirmas ir šiuo metu turbūt vienintelis duomenų apie savanorystę šaltinis“, – pažymėjo A. Gudaitienė.
Šiuo metu duomenų rinkinyje iš viso galima rasti duomenų apie maždaug 18 tūkst. pelno nesiekiančių organizacijų, iš kurių apie 10 tūkst. yra įvairios asociacijos, beveik 850 labdaros ir paramos fondai, dar per 6 tūkst. viešųjų įstaigų.
Remiantis Registrų centro atvertais duomenimis, pagal ataskaitose nurodytą savanorių skaičių pirmavo Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (15,2 tūkst. savanorių), Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga (6,5 tūkst.), „Maisto bankas“ (5,5 tūkst.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (3,4 tūkst.), Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (2,8 tūkst.), Lietuvos moksleivių sąjunga (1,9 tūkst.), Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija „Sveikatos želmenėliai“ (1,2 tūkst.), Jaunųjų gydytojų asociacija (1,1 tūkst.), Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija (1,1 tūkst.), viešoji įstaiga „Kaunas 2022” (1 tūkst.).
Pagal nurodytą savanoriškos veiklos valandų skaičių lyderiai buvo vėlgi Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (480 tūkst. val.), Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga (218,4 tūkst. val.), Lietuvos moksleivių sąjunga (150 tūkst. val.), Lietuvos regbio federacija (145,6 tūkst. val.). Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (130,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Mėlyna ir geltona“(120 tūkst.), viešoji įstaiga „Tautmilės globa“ (92,6 tūkst. val.), asociacija „Pavasaris“ (90,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Gyvūnų globa Tauragėje“ (87,6 tūkst. val.) ir Maltos ordino pagalbos tarnyba (86,4 tūkst. val.).