Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena įmonėms ir organizacijoms apie prievolę pateikti duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus ir įspėja, kad už šių duomenų nepateikimą gali grėsti finansinės baudos.
„Duomenys apie galutinius naudos gavėjus – tiesiogiai ar netiesiogiai juridinį asmenį kontroliuojančius fizinius asmenis – padeda kurti skaidrumu ir tarpusavio pasitikėjimu grįstą visuomenę, užkardo pinigų plovimo atvejus, taip pat leidžia verslo bendruomenei lengviau įsivertinti esamus ir potencialius partnerius, – teigia Registrų centro Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas. – Raginame duomenų apie savo naudos gavėjus nepateikusius juridinius asmenis tai padaryti ir išvengti galinčių kilti nepatogumų ar net finansinių sankcijų“.
Vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus privalo pateikti visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, išskyrus tie, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė. Duomenys apie naudos gavėjus turi būti pateikti į Registrų centro sukurtą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS).
Registrų centro duomenimis, šiuo metu JANGIS yra duomenys apie beveik 160 tūkst. juridinių asmenų naudos gavėjų.
Galimi veiklos trikdžiai ar net finansinės sankcijos
JANGIS esantys duomenys apie naudos gavėjus aktualūs už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kredito ir finansų įstaigoms, žiniasklaidai.
Surinkti duomenys apie naudos gavėjus yra svarbūs juridiniams asmenims vykdant pinigines operacijas, atliekant sandorius, atidarant sąskaitas ar gaunant kitas paslaugas finansų įstaigose.
Pavyzdžiui, jei finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų (auditorių, antstolių, notarų, buhalterines paslaugas teikiančių įmonių, NT brokerių ir kitų) turima informacija apie kliento (juridinio asmens) naudos gavėjus neatitiks JANGIS pateiktos informacijos arba minėta informacija iš viso nebus pateikta JANGIS, dalykiniai santykiai ar piniginės operacijos bei sandoriai su tokiu klientu negalės būti pradėti ir vykdomi.
„Be šių galimų veiklos trikdžių duomenų apie naudos gavėjus nepateikimas gali užtraukti administracinę atsakomybę juridinio asmens vadovui. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad duomenų apie naudos gavėjus nepateikimas užtraukia baudą nuo 600 iki 1 450 eurų“, – primena Registrų centro atstovas G. Cininas.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu duomenų apie savo naudos gavėjus dar nėra pateikę apie 56,5 tūkst. juridinių asmenų. Iš jų maždaug 10,5 tūkst. yra inicijuotas likvidavimas dėl neatnaujintų duomenų, darant prielaidą, kad šie juridiniai asmenys nevykdo veiklos.
Kas yra naudos gavėjas?
Naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuris tiesiogiai, turėdamas didesnę kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų dalį juridiniame asmenyje, jį kontroliuoja. Naudos gavėju taip pat yra ir netiesioginis juridinio asmens savininkas, kuris juridinį asmenį kontroliuoja per kitus juridinius asmenis.
Naudos gavėju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris juridinį asmenį kontroliuoja kitais būdais, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti juridinio asmens vadovą, priimti strateginio pobūdžio sprendimus.
Jeigu paminėtų asmenų nėra, naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuris kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, yra jo vadovas, valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo pirmininkas, narys ar vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, ir kuris užima pakankamai aukštas pareigas priimti sprendimus juridinio asmens vardu.
