Prieš 107 metus pastatyta Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia vėl sulaukė remonto. Prieš porą metų joje buvo tvirtinamos betoninės konstrukcijos.
Šalino avarinius padarinius
Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos žmones dvasinio gyvenimo keliu jau ketverius metus lydintis kunigas Alfredas Puško naujienui portalui JP priminė, kas buvo tvarkoma bažnyčioje prieš porą metų.
„Tuomet buvo šalinami avariniai padariniai, kad ant žmonių galvų neužkristų betono gabalai. Aptvarkėme ir sutvirtinome betonines konstrukcijas. Bažnyčios pastatas didžiulis, o tvarkome tik avarines vietas“, – aiškino kunigas ir teigė, kad dvasininko pareiga tvarkyti dvasinius žmogaus dalykus, o ne pastatus remontuoti.
Pasak bažnyčios klebono, remontui tuomet gavo šiek tiek lėšų.
„Dešimt tūkstančių eurų skyrė Panevėžio rajono savivaldybė. Dar šiek tiek prisidėjo parapijiečiai. Iš viso betoninių konstrukcijų tvirtinimas kainavo 13 tūkst. eurų“, – sakė A. Puško.
Dažo stogą
Kaip teigė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, bažnyčia jau labai sena ir kai kurios vietos nekondicinės, jas reikia tvarkyti.
„Tad po truputį ir stengiamės su parapija remontuoti maldos namus. Pernai įdėjome vitražinius langus. Pinigų remontams nėra per daug, todėl stengiamės taupyti. Ir toliau taupysime bei stengsimės gražinti neogotikinę bažnyčią, nes ilgą laiką pastatas nebuvo remontuojamas. Bandome šalinti avarinės būklės vietas“, – aiškino dvasininkas ir sakė, kad šiais metais tvarko bažnyčios bokštą – dažomas skardinis stogas.
Grindis dažė klebonas
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas sako, kad per ketverius klebonavimo metus tikrai nemažai nuveikta.
„Tačiau darbų dar begalė. Pavyzdžiui, pernai, tvarkydami žaibolaidžius ant bažnyčios stogo, pamatėme, kad juda kryžius. Atidarę bokšto smailę, pamatėme, kad ten viskas supuvę ir reikia viską keisti. Šiais metais jau galime galvoti apie kitus darbus, kurie padės pailginti bažnyčios gyvavimo metus, kad pastatas galėtų ilgiau tarnauti žmonėms“, – pasakojo A. Puško.
„Kadangi neturėjome daug pinigų, tai pats perdažiau bažnyčios grindis – beveik tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Dažymo procesas vyko du–tris kartus. Sutvarkyta presbiterija, valomas bažnyčios vidus. Tiesa, remontas padarytas ir parapijos namuose, kad žmonės galėtų ateiti, vyktų katechezės“, – klebonas aiškino, kaip tvarkomasi pagal turimas finansines išgales.
Pinigų sumos įvairios
Pasiteiravus, kiek kainuoja bažnyčios pastato remonto darbai ir iš kur gaunamos lėšos, kunigas A. Puško skaičiavo pinigus.
„Bene kasmet pinigų skiria Panevėžio rajono savivaldybė. Tos sumos skirtingos. Ir penki tūkstančiai eurų, ir 15 tūkstančių, ir 10 tūkstančių, ir 8 tūkstančiai. Savivaldybė neskiria labai daug, bet bandome suktis su tais pinigais. Dar žmonės aukoja, pridedu ir pats iš savo algos“, – prisipažino dvasininkas.
